aplinkus
1aplinkti — apliñkti 1. intr. nusvirti (ant ko): Aplinkę šakos an kelio! Lp. Oi ir aplinko žalia vyšnelė an ma[no] šyvo žirgelio (d.) Rdš. ║ nusvirti: Pasejėjus rado obelėlę. Obuoliais (nuo obuolių) aplinkus (nulinkusiomis šakomis) – nėr žinelės LTR(Ad).… …
