aplami
1aplaminti — aplamìnti tr. 1. K padaryti lankstesnį, pramankštinti. 2. aplamdyti, apgadinti: Dobiluos mašiną gerai aplamino Grdž. 3. aplaužyti, apdaužyti: ^ Pažino, kai kaulus aplamino (kai primušė) LTR(Šll). 4. prk. pramokyti, pralavinti: Reik aną… …
2aplaminimas — aplamìnimas sm. (1) K → aplaminti 1. laminimas; aplaminimas; palaminimas; užsilaminimas …
3aplamintojas — aplamìntojas ( is KII108), a smob. (1) žmogus, kuris arklius suvaldo. lamintojas; aplamintojas; nulamintojas …
4guvus — guvùs, ì adj. (4) gudrus; vikrus, gyvas, apsukrus: Guvùs vaikas Skdv. Jų vaikai visi gùvūs Krkl. Guvus šunelis visados riebus S.Dauk. Guvus, aplamį apgavęs, juokas PP62. Mūsų Jonis guvus – uždaryk jam duris, pro langą išlįs VP30. Aš esu už… …
5vaipyti — vaipyti, vaĩpo, vaĩpė iter. viepti. 1. tr. KBII176, G119 kraipyti, sukioti į šalis: Vaipyti veidą NdŽ. | refl.: Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaĩpos, seilę ryna, uostus kraipo Žr. 2. intr. N, NdŽ, KŽ daryti grimasas, raukytis, čiaupytis… …
