apkuopti
11perkuopti — tr. perkasti: Parkuopiau cielą dieną tą kalną, tą vėputinį J. kuopti; apkuopti; atkuopti; įkuopti; iškuopti; nukuopti; pakuopti; perkuopti; prakuopti; prikuopti; …
12prakuopti — prakuõpti, ia, pràkuopė tr. pravalyti: Prakuõpk ravą, nebebėga vanduo Rm. | refl.: Taurei [ugnikalnio] prasikuopus, pradeda verstis baisiai kriokdami vandens garai rš. kuopti; apkuopti; atkuopti; įkuopti; iškuopti; nukuopti; pakuopti …
13prikuopti — prikuõpti, ia, prìkuopė 1. tr. prikasti, prižerti prie ko nors: Žemės prie medžio prikuõpti KI65. 2. tr. prikaupti, prikasti (ko nors daug): Prìkuopiau pilną saiką grūdų iš krūvos J. Prikuõpk maišą pelų Rk. | refl. tr.: Jis sau daugiau… …
14sukuopti — sukuõpti, ia, sùkuopė tr. 1. surinkti, sutelkti, sužerti į krūvą: Sukuopk ugnį, mėšlus, bulves į kupetą J. Sukuõpk tuos šiaudus nuo kelio ir nunešk į diendaržį – primėtyta, kad nebegalima nė praeiti Brž. Jis šepečiu sukuopia bites į popierinį… …
15užsikuopti — užsikuõpti, ia, užsìkuopė užsižerti, užsiversti: Su sėjamąja kad sėji, geriau: grūdai užsikuõpia Šmk. kuopti; apkuopti; atkuopti; įkuopti; iškuopti; nukuopti; pakuopti; perkuopti; prakuopti; …
16įkuopti — įkuõpti, ia, į̃kuopė 1. tr. įžerti: Aš įkuopiau zuperio į maišą, o ji parnešė Šmk. 2. intr. įstengti eiti: Su juo eit nesusdėsi, ba anas daug varstų per adyną inkuopia Ds. kuopti; apkuopti; atkuopti; įkuopti; iškuopti; nukuopti …
- 1
- 2
