apkirpti
11apibaužinti — 1 apibaũžinti tr. trumpai apkirpti: Labai apibaũžinai kirpdamas Ds. | refl.: Prieš šventes ir man reikia apsibaũžint Ds. baužinti; apibaužinti; atbaužinti; nubaužinti; pabaužinti …
12apkarpyti — iter. 1 apkirpti. 1. aprėžyti žirklėmis: Apkarpyk pakraščiais, ka nebūtų atšiurę siūlai J. Netur plaukus valnai želdinti, bet tur apskričiui apkarpyti CII707. Plaukai ilgi, apvaliai apkarpyti I.Simon. Jis apkarpė savo barzdą rš. Gyvatvores reikia …
13apkirpimas — 1 apkirpìmas sm. (2) KI214 → 1 apkirpti 1. | refl. Sut. kirpimas; apkirpimas; įkirpimas; iškirpimas; nukirpimas; pakirpimas; prakirpimas; …
14apkirpimas — 2 apkirpìmas sm. (2) → 2 apkirpti: Nuo apkirpìmo apsaugoti pieną gera šaltam sklepe Brt. kirpimas; apkirpimas …
15aplumbinti — 2 aplum̃binti tr. negražiai apkirpti: Kas tave aplùmbino kap avį? Vrn. Mane vakar mokytojas aplùmbino Rtn. lumbinti; aplumbinti; nulumbinti …
16apramtyti — 1. žr. aprantyti: Apramtė medį iš visų pusių ir nenukirto Lnkv. 2. tr. rantais, nelygiai apkirpti: Parpus apramtė avelę ir paleido Jnšk. ramtyti; apramtyti; įramtyti; išramtyti; nuramtyti; …
17apruobinti — tr. bet kaip, greitomis apkirpti: Apruobino, apkirpo visus Gs. ruobinti; apruobinti …
18aprėžti — 1 aprėžti tr., aprė̃žti, ia, àprėžė 1. Š apipjauti, apkirpti: Atskrabas aprėžk dėl naginių vaikams J. Kūdikius aprėžti (jiems drobę sukirpti) N. | refl. J. 2. kuo aštriu apibrėžti, įpjauti aplink: Peiliu aprėžia aplink mano galvą ir ėmęs skūrą… …
19apskelzinti — apskel̃zinti tr. įkypai, pažulniai apkirpti, apkarpyti: Apskel̃zinai iš abiej[ų] šonų, susiuvei – ir yr klešnė Vlk. skelzinti; apskelzinti; nuskelzinti …
20apslenksčiuoti — tr. Pv apkirpti nelygiai: Kokis kirpimas – apslenksčiãv[o] vaiką Vlk. slenksčiuoti; apslenksčiuoti …
