apkerėti
1apkerėti — 1 apkerėti, àpkeri ( ėja), ėjo 1. intr. kerais išaugti: Apkerėjęs daržas J. 2. tr. apaugti, apželti: Šiemet visus daržus žliūgė apkerėjo Vdš. kerėti; apkerėti; įkerėti; iškerėti; …
2apkerėti — 2 apkerėti, àpkeri ( ėja), ėjo 1. tr. užburti: Tavo žvilgsnis mane apkeri S.Nėr. Šimonienė savo karves apkerėjusi, kad pieno daugiau duotų I.Simon. Kaip apkerėtas jojo Jonas ir klausė V.Piet. Gal papirko kokį burtininką, ir tas jos vyrą apkerėjo …
3apkerėti — vksm. Mùzika apkerėjo svajingumù …
4apkerėjimas — 2 apkerėjimas sm. (1) → 2 apkerėti 1: Prieš tokį apkerėjimą nerasta žolelių rš. kerėjimas; apkerėjimas; atkerėjimas; nukerėjimas; pakerėjimas; užkerėjimas …
5apraganauti — intr., tr. apkerėti, užburti: Tai matai, ir apraganavo bjaurybė Šimonienė mano kiaules I.Simon. Seniau sakydavo – tai apraganauja, tai ką Sb. Pasiėmė piršlį, didelį raganių, kad mergos motina neapraganautų Kt. Apkaišė šermukšnių lapais duris, kad …
6aptaryti — NdŽ žr. aptarti: 1. Š Neturėdamas nieko gerai aptaryto prote, neturės nieko reiškiai išpasakyto kalboje A.Baran. 2. Būdvardžiai vieni aptaro kokybę daikto A.Baran. | lingv.: Neaptarytas taikas (bendratis) turi lankstamą galą ti A.Baran. 3. žr.… …
7apvaražinti — ×apvarãžinti tr. apiburti, apkerėti: Kiba jį apvarãžino, kad jis tę tep lenda! Alv. varažinti; apvaražinti; išvaražinti; nuvaražinti; pavaražinti …
8apčeravoti — ×apčeravoti tr. 1. apkerėti: Ar apčeravojo kas karvę, kad pieno neduoda! Ėr. Gal kas apčėravojo, kad tep ilgai serga Kč. 2. negražiai, prastai ką padaryti: Kas tą vaiką taip apčeravojo (negražiai apkirpo)? Vvr. čeravoti; apčeravoti; sučeravoti;… …
9apčerėti — ×apčerėti tr. apkerėti: Draskos kaip apčerėta Kal. čerėti; apčerėti; nučerėti; pačerėti; sučerėti; užčerėti …
10apčiustyti — 2 apčiùstyti tr.; SD207 apkerėti, apžavėti. čiustyti; apčiustyti; atčiustyti …
