apkalbos
1apkalbos — ãpkalbos sf. pl. (3b) Gs, (1) liežuviai, blogos kalbos: Vyras kaskart baisiau keikė, keldamas neteisingiausias apkalbas Žem. Ant manęs visokių apkalbų̃ paleido Skr. Svieto ãpkalbų nesužiūrėsi Ds. Susizgribusi pradėjo perprašinėti už ãpkalbas… …
2mergiškas — mer̃giškas, mer̃giška bdv. Mer̃giškos ãpkalbos …
3mergiška — mer̃giškas, mer̃giška bdv. Mer̃giškos ãpkalbos …
4senmergiavimas — senmergiãvimas dkt. Ãpkalbos dėl jõs senmergiãvimo …
5apkalba — apkalbà sf. (3b) DŽ, ãpkalba (1) 1. SD206, Grg apkalbėjimas; plg. apkalbos: Tai ne ãpkalba, ale tikra tiesa J. Vargų mergelė apkalbõ[je] buvo JV934. 2. DŽ teis. vieno kaltinamojo kaltės vertimas kitam kaltinamajam …
6apkalbiai — ãpkalbiai sm. pl. (1) žr. apkalbos: Apie tave girdėjau blogus ãpkalbius Srv. Pametęs visokią piktybę ir nopykantas, ir pavydus, ir visokius apkalbius, elgtųs nuoširdžiai su artimais savais DP31 …
7apšmeižimas — apšmeižìmas sm. (2); TS1897,12, LL234,320 1. → 1 apšmeižti 2: Už apšmeižimą tokį kad jai liežuvis nupugėtų Lš. 2. apkalbos: Apšmeižìmas būt, jei merga eit [į šokius] kitan sodžiun Drsk. šmeižimas; apšmeižimas; įšmeižimas; pašmeižimas; …
8klekmenė — klekmẽnė sf. (2) BŽ615 1. painiava, suraizgytas dalykas, nesąmonė; rūpestis, subruzdimas, sumišimas: Čia yr didelė klekmẽnė KlvrŽ. Į tokią klekmẽnę nevert eiti (skolos, bėdos) J.Jabl(Als). Ans didelę klekmẽnę sudirbo J.Jabl(Als). Pasą pametus …
9kristi — krìsti, kriñta (kreñta, krim̃ta ž., krem̃ta ž., krim̃sta Rdn), krìto intr. 1. R, N, K staigiai leistis žemyn, pulti; birti: Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžių su triukšmu J.Jabl. Kriñta medžio žiedai, lapai, krinta byra putino… …
10lielis — 1 liẽlis sm. (2) 1. liežuvis: Toks tas paukštis – tik liẽlis i subinė Dr. 2. kalba: Tą rodo jo byla arba lielis S.Dauk. 3. sudėtiniuose terminuose apie augalą su liežuvio pavidalo lapais: Vėdrynas lielis (Ranunculus lingua) LBŽ. Švatykas lielis …
