apgriezt
1spėti — 2 spėti, ja, jo intr. 1. H, K laiku (ppr. skubant) ką padaryti, suskubti: Kaip visur spėjate? NdŽ. Paleidžia valandą pietų, spėja pavalgyt ir vėl bėga Pnd. To darbo užteko, tik reik spėti Tl. Su puodais tik spėk vartytis (suktis), kai sukūriau… …
