ap šo laiku
1laiku — laikù adv. DŽ 1. reikiamu metu; nustatytu terminu: Viskas reikia laiku daryti Žem. Tik laiku atvažiuok, nesivėluok GK1938,125. Nelaikù gimė Sr. 2. anksti: Laiku dirvų neišdirbus, usnys tau išdygs M.Valanč. Ko taip laikù sugulėt Kal. Laiku… …
2laiku — laikù prv. Ne laikù lỹja – pati̇̀ šienapjūtė …
3laikumas — laikùmas sm. (2) laikas (konstrukcijoje su „dėl“): Dėl laikùmo tai laikas atšilti Kal …
4laikas — 1 laĩkas sm. (4) 1. sing. fil. nuolat besivystančios materijos egzistavimo forma: Pagrindinės bet kurios būties formos yra erdvė ir laikas rš. 2. sing. trukmė, tos trukmės tarpas, matuojamas amžiais, metais, mėnesiais, dienomis, valandomis ir… …
5lig — 1 lìg praep. su gen., dat., instr. ir su padalyviu, pusdalyviu, dalyviu ir prieveiksmiu; plg. 1 iki. 1. žymėti vietai (ar daiktui), kuri veiksmu pasiekiama, kurios link einama: Eik lig ežero, lig tvoros (lig ežerui, lig tvorai) J.Jabl. Palydėjo… …
6su — 1 sù praep. su instr. R, R411, MŽ, Sut, K, M, J, NdŽ, KŽ I. draugės santykiams reikšti. 1. žymint veiksmo antrąjį veikėją (gyvą būtybę ar daiktą): Barbė su Pime dainavo pašukų dainą K.Donel. Važiavę dviejuos žmogus su pačia savo BM58(Žb). Dvieja …
7sulig — 1 sulìg praep. su gen., dat., acc., instr. Rtr, DŽ, NdŽ, sùlig Pv; LL121, sulyg K, LD427(Vlkv), Klvr; N, M, L, Rtr 1. Lzd, Mrs, Kb, Kkl, Upn, Ktk, Pnd, Dglš iki, ligi (žymint daikto buvimo ar veiksmo paplitimo erdvėje ribą): Dubysos pakraščiais …
8senas — sẽnas, à adj. (4) K; SD352, H154, R, I, Sut, N, BzB329 1. SD39, M turintis daug amžiaus, sulaukęs senatvės, nejaunas (apie žmones, gyvulius); ilgai augantis (apie augalus); pršn. jaunas: Žmona sena SD4. Senas, vetušas SD132. Jis labai sẽnas… …
9sykis — 1 sỹkis sm. (2) 1. R, Sut, N, K, L, Rtr, DŽ kartas: Savo gyvasty pirmą sykį girdėjau tą žodį J. Sykį jai prakaitas pylė, sykį šaltis krėtė Žem. Vienu sykiu atsiuntė daug pinigų, t. y. vienu luomu J. Vienu sykiu visų tų medžių neparveši J.Jabl.… …
10trumpas — 2 trum̃pas, à adj. (4) KBII114, LsB190, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD164, Lex56, B830, H, R, MŽ, Sut, I, N, M, L pršn. ilgas. 1. K kuris nedidelio ilgio, striukas: Strubas drabužis, t. y. trum̃pas J. Neturėjau trum̃po rūbo, ilgiausiu paltynu apsvilkus, tai …