akrūtas
1akrūtas — 1 ×ãkrūtas sm. (1) DP140; J, SD1112, R žr. akrentas: Tris kartus su manim ãkrūtas sudužo Bt2PvK11,25. Ãkrūtu bėgti K …
2akrūtas — 2 ×akrūtas (vok. Rekrut) sm. (1) K, ãkrūtas (1) ž. rekrūtas, naujokas: Gaudyti ... į akrūtus J418. Žiemai atėjus, ir įkišo mane į akrūtus M.Valanč. Tur malduotis prie akrūtų Klp …
3ekrūtas — ×ẽkrūtas sm. (1) [K], K.Būg; MŽ žr. 1 akrūtas: Tenai vaikščioja ekrūtai, tenai yra didės žuvys BPs104,26 …
4gamta — gamtà sf. (4, 2) 1. Š, FT visa, kas egzistuoja organiniame ir neorganiniame pasaulyje: Žmogus priverčia gamtą jam tarnauti sp. Amžinas judėjimas ir kitimas – tvirtas gamtos dėsnis rš. Gyvoji ir negyvoji gamta rš. Gamta sužydo, džiaugias pasaulis …
5intaka — sf. upės žiotys: Akrūtas ... yra Temzės intakoj ant seklumos užbėgęs LC1883,7. Marios vadinamos auksinės nuo to aukso, kurį rasdavo upių intakose V.Piet …
6išžėgliuoti — 2 ×išžėgliuoti intr. KI615, K, BzB290, KŽ išplaukti: Vėjas yra geras ir šį vakarą … akrūtas išžėgliuos į jūrą LC1887,40. Po trijų mėnesių išžėgliavom ant ekrūto iš Aleksandrijos BBApD28,11. žėgliuoti; apžėgliuoti; atžėgliuoti; įžėgliuoti;… …
7klydinėjimas — sm. (1) KII174 → klydinėti 1: Tas akrūtas ant marių paklydo, po ilgo aplink klydinėjimo atkako iki kokios nepažįstamos žemės LTR. Tai prasidėjo klydinėjimas, kai išėjau iš kelio Skr …
8kranta — sf. (1), krantà (2) Prk, Klp 1. žr. krantas: Kranta – upės, griovio krantas J. Upės kranta nugriuvo per potvynį Sr. Veiviržo (upelio) vietoms krantos yra dideliai stačios Vvr. Balta gulbelė jūrės krantelėj, ta yr balta nenuprausta KlpD23.… …
9krovesys — krovesỹs sm. (3a) krovinys: Akrutas rods mažumą prakiuręs, ale ungarys, į skylutę įsilįsdamas, tą taip užkimšęs, kad ir krovesys (liodingis) menk tepadrėkęs LC1885,28 …
10nutverti — 2 nutverti, nùtveria, nutvėrė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q27, SD1129, SD78,388, H, H171, R, MŽ, Sut, N, M 1. tr., intr. nučiupti, pagriebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Šuva nutvėręs už kelnės dantimis duskina J. Iš nejučių nutverk J. Plaukų… …
