aižena
1aižena — áižena dkt. Ži̇̀rnių, pùpų áiženos …
2aižena — sf. (1) 1. ataižėjusi skeveldra, atšaiža: Griebė akmens aiženą ir išmušė langą Up. Paupėse aiženos nuo ledo atsikloja Jnšk. 2. viršutinė pluta: Aiženą [duonos] nuimk, ir pakąsi Grž. | Ariant aiženos (žemės plutos gabalai) verčias Jnšk. Ta žemė… …
3išaiža — ìšaiža sf. (1) K, LsB223, Š, BŽ491, Lzd išaižyta ankštis, kevalas, lukštas, aižena: Valgydamas riešutą, nenuryk išaižą – susirgsi Vdk. Primėtyta žirnių ìšaižų (tuščių ankščių) DŽ. Brandžio (žirnių, pupų) ìšaižas iššluok J …
4čaižena — čaiženà sf. (3b) skeveldra, aižena, čežena: Perkūnas ąžuolą į čaĩženas suskaldė Rk …
5čežena — čẽžena sf. ppr. pl. (1), čeženà (3b) Š 1. kas iščeženota, lukštas, kevalas, išėdos: Kevalas grūdo, nuo pelės išėstas, bus čẽžena J. Nuo pelių avižos išėstos į čẽženas J. Riešutų čẽženas vienas beradau Kal. 2. skeveldra, aižena: Kaip davė… …
