ˈtrɪkstə
91tėkšt — interj. DŽ, OGLI290, FrnW, tė̃kšt NdŽ 1. žr. 2 tekšt 1: Drimba [šlapias sniegas ant ledo] tėkšt tėkšt tėkšt Sb. 2. žr. 2 tekšt 3: Tik tėkšt galvon – ir guli išsikėtęs Dbk. Tėkšt per ausį ir sudavė NdŽ. Tik branktu tėkšt tėkšt kumelei snukin Mlt.… …
92brikst — brìkst interj. 1. drikst, čirkš (įdrėskimo, užbraukimo garsažodis): Brìkst brìkst jis brezga skūrą su nagais kasydamos J. Degtuką brìkst ir uždegė Ds. Koją į šaką brìkst ir įsidrėskiau Ds. Tik brìkst ir įsipjoviau pirštą Ds. 2. kartojant… …
93trikšt — trìkšt interj. NdŽ 1. nesmarkiam ištryškimui nusakyti: Kai į Braziliją važiavo, tai anei trìkšt ašarėlė Pc. Trìkšt kraujas išsivertė [įkandus sparvai] Gs. 2. kartojant nusakomas tryškimas: Pienas iš lengvo bėga trìkšt trìkšt Šk. | Staiga… …
94triokšt — interj. DŽ, NdŽ; KŽ 1. nulūžimui, sulūžimui nusakyti: Tik triokšt, ir nulūžo J.Jabl. Triokšt – vėjas medį nulaužė Dkš. Triokšt išsilaužė statinį ir nuėjo sau Grž. Šaltekšnio triokšt šaką, i kašelėn Klt. Triokšt pupa ir nulūžo (ps.) LKT270(Brž).… …
95švakšt — švàkšt interj. (silpniau) DŽ, NdŽ, švakšt Vdk; švãkšt (smarkiau) Kair 1. greitam, staigiam veiksmui, judesiui nusakyti: Švakšt i pavirto Pj. Švakšt ant vienos kojos J. Švakšt su šluota parbraukė par langą J. Švàkšt, būdavo, ir anveriu adaton… …
96švikšt — švìkšt interj. 1. šmukšt (staigiam važiavimui, skridimui ir pan. žymėti): Išeik anksčiau: švìkšt pravažiuos mašina, i paliksi DūnŽ. Gyvi, gyvi [pempės] ir švìkšt pro nosę sukinėjas DūnŽ. 2. kartojant nusakomas greitas ėjimas, bėgimas, lėkimas… …
97brakšt — 1 bràkšt interj. 1. Plv, Grž paukš, trakšt (nulūžimui, subraškėjimui reikšti): Bràkšt lazdukė įlūžo Dkš. Einu per mišką, tik išgirdau – šaka bràkšt Rk. Brakšt ir užlūžo akinis, arba iltinis, dantis J. Brakšt nulaužė adatą į kietą kailį Mš.… …
98pokšt — interj., põkšt 1. pokštelėjimui, trinktelėjimui nusakyti: Pykšt, pokšt, geležinis vežimaitis, vielų botagaitis Sch243. Vidurnaktį girdi – pokšt atsidarė požemy karstas (ps.) S.Nėr. Pykšt pokšt muša muštuvais (audžiant) Prn. Pokšt ir nukrito Kn.… …
99tekšt tebelekšt — tèkšt tebelèkšt interj. 1. metimui žymėti: Tèkšt tebelèkšt numetė ant žemės Lkš. 2. staigiam (ppr. neapgalvotam) veiksmui žymėti: Tèkšt tebelèkšt i padarė Jrb. Mes susitarėm jam nesakyt, o ta mano mergučė tuo jam tèkšt tebelèkšt i pasakė… …
100tūkst — interj. žr. tūks: 1. Paėmė manę už pečiu, su keliu rūron tūkst, tūkst bent keliskart Pl. 2. Jis labai mėgėjas susidaužt [geriant]: tūkst, tūkst stiklinėn! Mžš. Tūkst tūkst kas, sakau, eisiu padabot, kas te tuksi Klt. 3. Teip papykau, nebegaliu:… …
