ˈskeɪtə
111skėstas — skė̃stas, a adj. (4) 1. DŽ, NdŽ, Gž išsiplėtęs į šalis, išsiskėtęs: Skė̃stos šakės Dkš. Skėstì ragai Dkš. Skėsta laja BTŽ. Skėsti aukštastiebių pušų vainikai, tarsi milžiniški papurę žiedai, reljefiškai skyrėsi iš mėlyno padangės fono V.Myk Put …
112skėtras — skė̃tras, à adj. (4) BX138, Antz akiplėšiškas, piktas, nenuolaidus: Toks skėtras berniokas, mušas su visais Trgn. Neužliesk tu jo, toks skėtras – ir akis da išdraskis Dgl. Anas nestipras, tik baisiai, varlė, skė̃tras Ds. Skėtras kaip gaidžiukas… …
113škebė — ךkèbė sf. (2) 1. Skr prasta kumelė: Pasikinkiau savo škèbę i nuvažiavau Jrb. Na, škebùte, na, greičiau trauk! Jrb. 2. prk. smulki, menka moteris: Ta jo pati tokia škèbė: smulkutė, sudžiūvutė Jrb …
114škepšt — škèpšt interj. kepšt (neskaudžiam sudavimui žymėti): Jam kad tik škèpšt kas – ir verkia Ds. Katinas škèpšt šuniui per snukį Ds …
115škepšterėti — škèpšterėti, ėja ( i Ds), ėjo žr. škepštelėti: Škèpšterėjo vaiką tik kiek, ir rėkia Ds. Tik škèpšterėk arklį, tai ir šoksta kaip iš ugnies Ds …
116škeš — škèš interj. Erž, Skr sakoma varant kumeliuką, avį: Škèš, da įspirs Rs. Škèš, nesipainiok po kojų! Up …
117škežti — škèžti, škę̃žta, škẽžo inter. skursti, kežti …
118skeand — ske|and sb., en, skeænder, skeænderne …
119Skelettbauweise — Ske|lẹtt|bau|wei|se, die (Bauw.): Bauweise, bei der Stützen in der Art eines Gerippes den Bau tragen u. die Zwischenräume mit nicht tragenden Wänden ausgefüllt werden. * * * Skelẹttbauweise, Gerippebau, Bauweise, bei der Gerippe aus Holz,… …
120Skelettboden — Ske|lẹtt|bo|den, der (Geol.): Boden mit hohem Anteil an Gestein (bes. in Gebirgen). * * * Skelẹttboden, Boden mit Skelettanteil (unzersetzte Gesteinsteilchen mit über 2 mm Durchmesser) von mehr als 75 %. Skelettböden kommen meist an… …
