ˈkruəltɪ
111krupis — krùpis sm. (2) žr. krupė: 1. S.Dauk, Mžk Krupio kūnas labai kresnas ir oda apaugusi karpomis rš. Būs lytaus, krùpiai ropo[ja] pamatais Trk. Krùpis – varlė nukrupusi – repežio[ja], krupìna J. Kad krùpį užmušęs nesukriuši į žemę, saulė verkia… …
112krūsnis — sf. (1) LsB373, DŽ, NdŽ, Km, Lzd, Kč, krūsnìs (4) 1. akmenų krūva laukuose: Mūsų krūsnį turi pasiskoliję gudai ir lenkai K.Būg. Sako, anon krūsnin žibinkštis yra Lp. Mūsų laukuose pilna krūsnių Rk. Nuvežk krūsnį nuo dobilienos Drsk. Ten žemė… …
113krutinti — krùtinti ( yti K), ina, ino caus. krutėti. 1. tr. SD139, K judinti: Žiūrėjo į Šakro šokį, kraipydamas galvą ir krutindamas ūsus rš. Šuo uodegą krùtina DŽ. Krùtina stalą Dkš. Jo nereikia labai supt – krùtini pamažu, ir gerai Ds. Ar krùtina… …
114kruvinas — krùvinas, à adj. (3b) 1. SD116, R, K kraujuotas, sukruvintas, krauju aptekęs, pasruvęs: Tarnai teip nutvojo, jog visas vaikas kruvinas paliko M.Valanč. Ji atbėgo visa kruvina pas mumis Brs. Buvo kruvinoms burnoms, kad susimušė Šts. Pirštas… …
115krukis — krùkis sm. (2), krū̃kis (2) K žr. 1 kriukis: 1. Paduok tėvukui krùkį Smn. Regi, koks mano gražus krukis Lp. Pasiimk krùkį atsiginti nu šunų Klm. ^ Juo girtuoklis – juo giliukis, juo kreivs medis – juo gers krukis MitIII541. 2. Raišas, ant… …
116krust — krùst interj. 1. Bgt, Kt virpt, trukt (pajudėjimui, sukrutėjimui reikšti): Ani krùst nekruta, kad miega J. Krùst krùst, kinklės dreba J. Kad kas pabarškina, aš krùst ir sukrutėjau Škn. Kad tik vadelėm krùst, ir lekia Pc. (Vežimą) traukdami… …
117krūkti — krū̃kti, ia, ė žr. kriūkti: 1. Vrn Kiaulės krū̃kia – ėst nori Mrs. Kiaulės krū̃kia Škn. 2. Kaip įvažiavo į žemes (su rogėmis), krū̃kė krū̃kė ir nebišvažiavo Lkv. 3. kliurksėti (apie gerves): Ore buvo girdėti krūkiant gervės rš. Gervės krū̃kia,… …
118krūpčioti — krūpčioti, ioja, iojo intr. K 1. tarpais trūkčioti, drebėti, virpėti: Ėmė senis kikenti, pamaži krūpčiodamas savo išlenkta nugara rš. Berniukas krūpčioja, gal išsigandęs OG315. Vaikas nu daikto krūpčio[ja], kažkokį škrupulą įgavo Užv. Kai tu… …
119krūmas — sm. (1) 1. K, R į medį panašus augalas, kurio šakos eina nuo pat žemės: Krūmas rožių SD320. Krūmas aviečių SD141. Krūmas, ant kurio vilna (medvilnė) auga SD7. Apylinkė buvo atvira, be medžių ir krūmų P.Cvir. Mano dėta, šitų krūmų nelaikyčiau –… …
120krūpsėti — krūpsėti, i, ėjo intr. DŽ, krūpsėti, krūpsi, ėjo JI402, BŽ50, Jnšk, Ps 1. tarpais trūkčioti, drebėti, virpėti: Jis turi kokią išgąstį: per miegus vis krūpsi Vlkv. Krūpsi ana par sapną J. Daugelio rankos į senatvę pradeda krūpsėti Rs. Jos… …
