žavingas
1žavingas — žavìngas, a adj. (1) DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. Rtr, BŽ298, ŠT48 turintis nepaprastų ypatybių, patrauklus: Dalykas, kupinas žavos, yra žavìngas FT. [Suknelė] tarsi lipte lipo prie jos lankstaus, žavingo kūno V.Aln. Paduodamas žaviai nusišypsojau, o… …
2žavingas — žavi̇̀ngas, žavi̇̀nga bdv. Žavi̇̀ngas bal̃sas …
3burtingas — burtìngas, a adj. (1) 1. A1884,13 tikintis burtais: Burtingas žmogus Pš. 2. žavingas, pagaulus: Vieno žodžio, vieno burtingo žodžio užteko visiems sutraukti į šventovę rš …
4moniškas — ×mõniškas, a adj. (1) LTIII51(Bs) nuostabus, žavingas, puikus …
5viliokiškas — viliõkiškas, a adj. (1) 1. žavingas, patrauklus: Moteris, atsargiai nusileidusi nuo kriaušio, aukštai pakėlė galvą, nusišypsojo plačia viliokiška šypsena rš. viliõkiškai adv.: Šalia stovėjo mergina ir viliokiškai šypsojosi rš. Ji klausiamai… …
6čiustingas — čiustingas, a adj. Šlk žavingas …
7žava — žavà sf. (4) RŽ, DŽ, NdŽ, KlK25,68 1. J burtai, kerai: Jei keras koks, kokia žava čia būtų, išplūs jam žodžiais iš širdies Vd. 2. žavumas, fizinis ir dvasinis patrauklumas: Ar čia kokia žava? Žava ta, tai skaistybė tų mergelių Vd. Kupinas žavõs …
8žavingumas — žavingùmas sm. (2) Rtr, BŽ298,371, DŽ, NdŽ, KŽ; ŠT123 → žavingas 1: Kiekvieno literatūros kūrinio įspūdingumas ir žavingumas padidėja, jeigu jame yra „kažkas iš pasakos“ J.Gruš …
9žavėtinas — žavėtinas, a adj. (1) NdŽ, KlK8,8, KŽ, DŽ1; Ser kng. žavus, žavingas, sugebantis žavėti: Žavėtinos valandos, kada visi rūpesčiai paliko kažin kur dingę ir visai ne galvoje, ar ir kada jie besugrįš Vaižg. Jiems atrodė, kad jie plaukia kažkokia… …
