žēlabas
1žėlabas — מė̃labas sm. (3b) NdŽ žr. žėlaba: 1. Man dabar žė̃labas, negaliu šokt Ds. 2. Pns Žėlabą nešioti Š. 3. Apsidengė visas miestas ir žmonės žėlabu gailystaudami karaliūčios BsPII303. Mūsų jaunikaitis, norėdamas dasižinoti, dėl ko šitas žėlabas,… …
