ūbauti
1ūbauti — ūbauti, auja ( auna), avo intens. ūbti: 1. J, Rtr, DŽ, NdŽ, Rz, Nč, Grš, Grdm, Slnt, Skd Vaikai po mišką ūbau[ja] DūnŽ. Ar girdi, kap vaikai pamiškėj ūbauna? Alv. Ūbauk neūbavęs, šauk nešaukęs, visi išejo, vienas palikau miške Sd. Grybautojai… …
2ūbauti — vksm. Naktimi̇̀s šiur̃piai ūbaudavo pelėda …
3ūbavimas — sm. (1) J.Jabl 1. Rtr, KŽ → ūbauti 1: Iš laukų sklido ryškūs balsai: kerdžiaus ūbavimas, paskutinė šieno grėbėjų daina A.Vaičiul. Iš ganyklų aidėjo išdykėliškas piemenų ūbavimas rš. 2. DŽ, NdŽ → ūbauti 3: Gražiomis mėnesienos naktimis dabar… …
4paūbauti — 1. intr. NdŽ, Kv, KlvrŽ, Trš kiek šūkauti, ūkauti, ūkčioti: Ka nepaklystumiam miške, tu paūbauk, ir aš paūbausiu Trk. Paūbau[ja] gerai vaikai, nebnoru nieko DūnŽ. | Elžbieta dainuoja iš pilnos krūtinės, gražiai nutęsdama, lyg paūbaudama S.Čiurl.… …
5priūbauti — 1. tr. ūbaujant prišaukti: Čia naktims pelėda ūbau[ja], priūbaus kam nors vaiką Tv. 2. refl. daug rėkti, ūbauti: Merkė, prisiūbavusi lig užkimstant gerklei, vos prisišaukė Pranį rš. ūbauti; atūbauti; paūbauti; priūbauti; suūbauti …
6atūbauti — intr. atskristi ūbaujant: Atūbauja šiekštomis užgriuvusiame eglyne didysis apuokas sp. ūbauti; atūbauti; paūbauti; priūbauti; suūbauti …
7klykauti — klykauti, auja ( auna), avo intr. 1. rėkauti, šūkauti, spygauti: Ko tu klykauji, kas tave smaugia? – barasi Maceikienė I.Simon. Saulėtose sodybose klykauja vaikai sp. Taip, kaip girdit, didis pulks, visaip išsirėdęs irgi nešvankiai klykaudams,… …
8kviliuoti — kviliuoti, iuoja, iavo intr. ūbauti …
9kvėkščioti — kvėkščioti, ioja, iojo intr. 1. šūkauti, ūbauti (apie paukščius): Musti, pelėda teip kvėkščio[ja] kapuos KlvrŽ. Kad ir kvėkščiojo volungė, bet nelijo Šts. 2. J inkšti, verkšlenti …
10kūkauti — kūkauti, auja, avo intr. 1. šūkauti, rėkauti: Nekūkauk lyg girio[je], gerklę paleidęs Jrb. Kūkauja lyg vilkai Mrj. Tie šaukolai per naktis kūkauja ir neduoda miegoti Mrj. Nekūkauk, čia tau ne miškas Plk. Kai tik ima kūkaut ant tų žąsų, tai jos… …
- 1
- 2