šykštėti
1šykštėti — 1 šykštėti, šỹkšti (šykšti K, NdŽ, KŽ, šỹkščia), ėjo tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ; L, Rtr būti šykščiam, gailėti: Gentis atvažiuos, ana šykštė̃s duoti valgyti J. Ką jis pirks, kad pinigų šỹkščia Sb. Vienas žmogus susirinko skrynią aukso ir šykštėjo… …
2šykštėti — vksm. Dúok daugiaũ pinigų̃, nešykštėk …
3šykštėti — 2 šykštėti, ėja, ėjo intr. NdŽ darytis šykščiam, šykštesniam …
4birginti — bìrginti, ina, ino tr. eikvoti po nedaug, taupyti, tausoti; šykštėti: Bìrgina gyvuliam šieną Ob. Bìrgink bìrgink, ir vis da neužtenka Kp. | refl.: Noriant, kad visko užtektų, labai reikia bìrgintis Kp. | Tėvui mirus, vaikai vos bìrginasi… …
5drežėti — drežėti, drẽža, ėjo intr., tr. nenoromis ką duoti, šykštėti, gailėti, šiaip taip išgalėti duoti: Baisiai ans drẽža, kad nė mirdamas nu jo cento neišgausi Varn. Kūlėm su spragilais ir tamso[je], kad drežėjo gaspadorius žibalo Varn. Ir buteliuką… …
6gailėti — 1 gailėti, gaĩli (gaĩlia), ėjo intr. 1. jausti gailestį, gailestauti: Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų BM144. Aš jo gailiù J.Jabl. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? NS1121. Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per… …
7ganabyti — ganãbyti, ija, ijo J žr. ganabinti: 1. Šįmet vanagas vištas labai ganãbija Krn. 2. Tu, dički, neganãbyk tų mažesnių vaikų! Mrj. 3. Pakelėj dobilus visi ganãbija Žlv. 4. peikti, dergti, apkalbėti: Ką čia tu vis kitus ganãbiji! Dbk. 5. Trgn… …
8gobšuoti — gobšuoti, uoja, ãvo intr. būti gobšiam, per daug norėti, šykštėti: Gobšuos, gailėsis sau pavalgyti, ir serga paskuo Šts. | refl.: Nereik per daug gobšuotis Mrj …
9godintis — godintis, inasi, inosi būti godžiam, šykštėti: Negodinkies miegpuvauti, idant tave neturtas ir ubagystė nesuspaustų S.Dauk. Tai mat, Jonai, nesigodink; ką turi, tuom pasisotink rš …
10goduoti — goduoti, uoja, avo intr. Lex40 būti godžiam, šykštėti …
