švilpti
1švilpti — 1 švil̃pti, ia, ė 1. intr. B971, KBII154, N, K, M, J, Š, L, LL243, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, K.Būg lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą: Su burna gali švil̃pti Plšk. Ir geležį su lazdom daužė, ir švil̃pė, o jis (briedis) nebijo, ir… …
2švilpti — švil̃pti vksm. Vai̇̃kas švil̃pia kiemè …
3švilpti — 2 švìlpti, sta (?), o intr. skleisti aukštą, šaižų garsą …
4švilpinti — 1 švìlpinti ( yti), ina, ino K, J, Š, LVIII1159, K.Būg, Rtr, DŽ, KŽ, švil̃pinti; MŽ, N, KBII190 1. žr. švilpauti 1: Šokį švìlpinti KII107. Lakštingalai paskui švìlpinti KII80. Kaip žmogus švilpina, taip ji giedote giest R. Nustok, nešvìlpink …
5švilpsėti — švilpsėti, švìlpsi (švìlpsia), ėjo 1. DŽ, NdŽ iter. dem. 1 švilpti 1. | Švilpsėdama, tarpais užsikirsdama ir pagarkšėdama, knarkė senoji rš. 2. intr. švepliuoti: Pačebutas būdelio gražus buvo, tiktai biškį švìlpsia Slm. 3. iter. dem. 1 švilpti …
6švilpčioti — švìlpčioti, ioja, iojo K, J, Š, Rtr, KŽ 1. NdŽ iter. dem. 1 švilpti 1: Sužeistasis išsitraukė iš kišenės švilpuką ir ėmė švilpčioti rš. Vaikai birbynėle švilpčiojo rš. ║ Povilas, švilpčiodamas linksmą melodiją, nusekė paskui ją rš. 2. iter. dem …
7švelpti — 1 švel̃pti, ia, ė (plg. la. svelpt) 1. N, BzBkVIII137(Prk), LKII127(Škn), Akm, Vgr, Užv, Rdn žr. 1 švilpti 1: Ka pradėjo vaikizgaliai an kiemo švel̃pti! Krš. Senas vyras, ir švel̃pa Pp. Kažin kas ten švel̃pia? Grz. Švelpdami susišaukdavę piktas… …
8pašvilpti — 1 pašvil̃pti, ia (pàšvilpia), pàšvilpė K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L 1. intr. K, DŽ1, KŽ kiek švilpti: Garma gyvatės, kaip pašvil̃pia žynys, t. y. lenda, kavojas JI415. Ji liepė pašvilpti į arklio ausį, ir jam iššoko puikiausi rūbai LTR(Brt). Kalba… …
9užšvilpti — 1 užšvil̃pti, ia (ùžšvilpia), ùžšvilpė 1. L, Rtr, NdŽ, KŽ, Žln žr. 1 sušvilpti 1: Ùžšvilpė, kiškiai sulėkė LKT36(Pv). Zalnierius išėjęs užšvilpė: visi vyrai iš girios parėjo LB218. 2. intr. pradėti švilpti: Apie dvylikę bažnyčioj tik ažušvilpė …
10įšvilpti — 1 įšvil̃pti, ia, į̃švilpė 1. intr. Rtr švilpiant įeiti. 2. refl. Ser įsileisti švilpti, ilgai švilpti. 3. tr. N švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką, pašiepti: Visi, kurie pro šalį eit, įšvilpia tavę (švilpia ant tavęs) CI114. 4. intr. Rtr, KŽ …
