šnekėti
71grėvoti — grėvoti, oja, ojo tr., intr. stačiokiškai, nemandagiai šnekėti, vadinti: Ką grėvoji – ar matei, ar girdėjai? Alvt. Namie tai dar pusė bėdos, bet grėvot prie žmonių – tai jau po baikų Gs …
72gėdus — 2 gėdùs, ì adj. (3), gėdus, i (1) Š gėdingas: Brigyta būtų gėdžiausia, ana būtų ir mieliausia Nm. gėdù n.: Gėdù sakyti toks dalykas Nm. Gėdù rodyti mergai menką vyrą J. Juomi neužsiviežiu, lyg gėdù, nenoriu šnekėti, sakyti J. Gėdù yra… …
73išgudėti — 1 išgudėti intr. 1. išvirsti gudu: Daug išgudėjo žmonių Dv. Visi išgudėję, išlenkėję čia Grv. 2. imti kita tarme šnekėti: Tu teip išgudėjai – gudiškai šneki Krtn. gudėti; išgudėti …
74iškalbingas — iškalbìngas, a adj. (1) turintis gerą iškalbą, galintis sklandžiai, gražiai kalbėti: Tas Ilakevyčia iškalbìngas, moka šnekėti KlvrŽ. Kur iškalbìnga, mandresnė moteris, gali daugiau papasakot Ad. Sūnus iškalbìngas J. iškalbìngai adv.: Apie… …
75išliuosuoti — ×išliuosuoti tr. 1. išlaisvinti, išvaduoti: Iš to kalinio išliuosuok jįjį, sūnų J. Jį išliuosãvo iš bėdos Mrj. Mus išliuosuoja nuog pikto DP522. Išliuosavo jus iš rankos egipčionių Ch2Moz18,10. Išliuosuodama juos … iž visokio reikalo ir smurto… …
76išlojoti — 1 ×išlõjoti tr. J; R iškeikti, išplūsti: Jei kuris pradeda šnekėti, kad Vanagas kvailai darąs, ji užpuolusi išlojoja Žem. Daryk gera nenaudam – da išlõjos Vdžg. Ka išlojojo, ka išbaro – ta tik raudonuo[ja] Slnt. Nueik ir išlõjok gerai už tokį… …
77išniūkti — 1 išniū̃kti, ia, ìšniūkė 1. tr. Šl šaukiant išvaryti, išginti: Kol tu aną kur išniū̃ksi, kol išvarysi – neina kaip kirminas, ir gana Užv. Žąsis iš avižų išniūkė Krkl. 2. intr. kurį laiką kalbėti, šnekėti: Išniūkėm su svečiu visą vakarą Š. ║ refl …
78išrokavimas — 1 ×išrokãvimas sm. (1); Sut 1. N, KI147, M → 1 išrokuoti 1: XVIII šimtmetyje buvo jau bent du šimtu įvairių skaitlinių išrokavimui svieto pradžios, kurios svyravo tarpu 3500 ir 7000 metų Blv. 2. Brs, Kv tikslingas elgimasis, veikimas,… …
79ištratėti — ištratėti, ìštrata, ėjo intr. 1. Rtr, Š, NdŽ, KŽ kurį laiką tratėti. 2. prk. kurį laiką šnekėti, plepėti: Dvi dienis ištratėjo supykusi Klk. Ana ìštrata dienų dienas Akm. Ištratės liuob valandų valandums Rdn. 3. Rtr, Š, NdŽ, KŽ greitai… …
80iššnekti — iššnèkti 1. tr. pratarti, pasakyti: Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neiššneko BsPIV99. 2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Kv, Lk, Šk įsileisti į šneką, į pokalbį, įsišnekėti: Mes išsišnẽkom, kad jie mus Alvite matė Alk. Mudu tei išsišnèkdavom su… …
