šnekėti
61durti — 1 dùrti, ia, dūrė 1. tr., intr. SD156, R, H, B smeigti, besti, verti: Dùrk adatą į kamuolį Ėr. Tas žmogžudys jai prisitaikęs dūrė peiliu BsPIV203. Dùrk žuvį su žiuberklu Rm. Dumpiuotas dalgis kvalduojas durant į žemę Šts. | Tas jautis dùria… …
62dėdžius — dė̃džius sm. (2) žr. dėdė: 1. R176, K O jūs, dė̃džiau, ar nemiegojot? Ss. Du kūdikius dėdžius į Tiberą nunešti paliepė prš. 2. Užrūkykim, dė̃džiau Gs. 3. Na, na, dėdžiau, nepradėk šnekėti per storai rš. 4. senelis: Tėvo tėvas vadinas dėdžius J.… …
63dėsčioti — dėsčioti, ioja, iojo tr. 1. dėstinėti, dėlioti, dėstyti: Ką čia dėsčioji – sumesk, ir bus gerai! Rdm. Tą peilį visur dėsčioja, tai, kap reikia, ir neranda! Gs. Dėsčioja kojas, ir niekas neišeina (mokydamasis šokti) Jnšk. | refl.: Dėsčiokies iš… …
64dūminėti — ×dūminėti, ėja, ėjo iter. dem. 2 dumti: Tai žmogus tuojau apie tai gudriai šnekėti bei bylinėti praded bei kytriai dūminėti Ns1850,1 …
65e — 2 ẽ interj., e, è 1. et, tiek to (nusileidimui, nuolaidai reikšti): E, ką te su juo prasidėsi! Ėr. È, duok dar vieną burnikę! Vvr. E, geriau neprasidėk Gs. E, ką čia šnekėti! Ašb. 2. fe (nepasitenkinimui, pasibjaurėjimui, peikimui reikšti): Ẽ …
66erzinti — ( yti), ina, ino tr. 1. K, J kaikinti, pajuokti, tyčiotis: Pristojo prie vaiko ir erzina Jnš. Toks lėnas, erzina visi jį prie mergų Jnšk. Kam tu vaiką erzini? Rdm. erzinamai adv.: Tautrimienė erzinamai džiūgaudama pradeda [šnekėti] I.Simon. |… …
67gargščioti — gargščioti, ioja, iojo intr. gargščioti, ioja, iojo 1. gagėti, kirksėti: Gargščio[ja] žąsys, kad kas pabaido, rėkdamos gar gar gar J. Vištytis karkčio[ja], o žąsytis gargščio[ja] Šts. 2. Jrb šnekėti iš gerklės …
68glegėti — glegėti, glẽga, ėjo intr. Š 1. gagėti (apie žąsis): Žąsys glẽga Škn. Žąsys glegėjo po laidarius Žem. 2. triukšmingai šnekėti, klegėti: Žmonės vaikščioja po rinką, šneka, glẽga Užv. Bobos glẽga suėjusios Škn. Ko glẽgat kaip žąsys? Akm. | refl …
69gravezuoti — gravezuoti, uoja, ãvo žr. gravėzoti: Gravezuoti yra kever̃ziškai šnekėti, t. y. vienas žodis žemaitiškas, kitas lenkiškas, trečias latviškas J …
70gražiuotis — gražiuotis, iuojasi, iãvosi 1. gėrėtis gražumu, grožėtis: Tokiuo žmogum akys gražiuojasi Ėr. Ji gražiãvosi tuo žiedu – norėjo, kad jai padovanočiau Pg. 2. puoštis, gražintis: Aš gražiuojuos, t. y. prieš šventę kiemą šluoju, suolus mazgoju,… …
