šnekėti
21sušnekėti — sušnekėti, sùšneka, ėjo 1. intr. NdŽ, DŽ1 prašnekti, prabilti: Ka nebūtų sušnekėjęs, būčiau ant galvos užlipęs [tamsoje] Up. Užgirdo žmogus, kad kažkas medy sušnekėjo LTR(Aln). Kas kur ką sušnekėjo, tai ir jy tenai! Lp. Štai mano bernužėlis… …
22užšnekėti — užšnekėti, ùžšneka, ėjo NdŽ 1. intr. pradėti šnekėti: Prie visų tuoj apie tą skolę užšnekėjo Krs. Jis ùžšneka, kad tu išsižiotum tik (nori išprovokuoti) Mrj. 2. intr. N šnekant kreiptis į ką, užšnekinti. 3. intr. Pj pakalbėti, papasakoti: Kad… …
23valadoti — valadoti, oja, ojo intr. kalbėti, šnekėti: Pradėti valadoti (šnekėti), vieni norėjo tuojau grumti kryžeivius, kiti su jais sandarauti S.Dauk …
24varstyti — 1 varstyti, o, ė tr. K, Rtr, P.Skar, DŽ, KŽ; L 1. D.Pošk, BII172, N, M, LL111, Š, OGLII389, NdŽ iter. verti 6: Maustyk ant virbalų, mietų, o varstyk ant siūlų, šniūrų lapus J. Ant tokio plono siūlo varsto karolius, dėl to i nelaiko Kv. | refl. tr …
25vartyti — vartyti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti. 1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk.… …
26vienaip — vienaĩp adv. K, I, Š, Rtr, DŽ, OGLIII177, NmŽ, KŽ, JT464, vienaip Akm, Vkš; N, M, I, L 1. vienu, vienokiu būdu: Aš dirbu vienaĩp, tu dirbi antraip J. Vienaĩp, antraip padaryta LKT101(Kv). Vienaip sako, kitaip daro J.Jabl. Ai, žmogus vienaĩp… …
27šnekinėti — šnekinėti, ėja, ėjo NdŽ 1. iter. dem. šnekėti 2: Jis šnekinė[ja] po biškį J. Tu šnekinėji ir šnekinėji – nereikia tiek daug šnekinėt Zp. ║ N, K, DŽ, KŽ Šnekinėja susistoję, o darbas stovi Grš. | refl.: Ten jie nuvažiavo besišnekinėdami LTR(Mrj).… …
28žvejiškas — žvẽjiškas, a adj. (1) NdŽ, KŽ, Sg; Rtr būdingas žvejui: Apsimovė žvejiškus batus rš. Žmogus žuvauti keliauja pasikrovęs visą žvejišką mantą rš. Pagal žvẽjišką šnekėti J.Ger. žvẽjiškai adv. NdŽ, žvejiškaĩ: Rusniškiai žvẽjiškai apsirėdę Sg.… …
29apreikšti — tr. SD197, Q552,312, R271, K 1. DŽ1 tam tikru būdu paskelbti, parodyti: Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu apreiškė žemei tekėjimą savo, užgaudė Varpas liepimu aiškiausiu V.Kudir. Kitą rytą anksti varpo balsas apreiškė miestui liūdną žinią Ašb.… …
30apsukti — apsùkti, àpsuka, o (àpsukė Š) Š; L 1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Apìsukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė… …
