šnekėti
111maktelti — màktelti, i, ėjo žr. maktelėti: 1. Maktelk, mergele, tik šį stiklelį Šn. Jis tik màktelė[jo], ir nėr Grš. Katė pelę màktelėjo, ir nė šlapia ant tos vietos neliko VšR. 2. Jis gavo saldainį – greit màktelėjo į burną Bgt. 3. Advokatas klausėsi… …
112malatuoti — malatuoti, uoja, ãvo intr. daug šnekėti, plepėti: Ko čia malatuoji, jau man seniai nusibodo klausytis! Ps …
113mandrus — mandrùs, ì adj. (4) žr. mandras: 1. [K] Jis toks mandrus – su juo nesusikalbėsi Mlt. Jis dedasi didžiai mandrus, tarsi jam visas svietas priklauso Klp. Ok, mergytė, ok, jaunoji, nebūk labai mandri JV290. Par puikus žentelis, mandrus žirgelis… …
114marmėti — marmėti, mar̃ma (marma Sb, ėja Ėr), ėjo intr. 1. su garsu grimzti, skęsti: Čia vienos [kojos] neištraukei, čia jau kita marma – klampynėn Vj. Visi šitie netikę gelžgaliai reiks nešti ežeran, ir tegu mar̃ma galan – kam anys reikalingi Ds. Jūs… …
115mekesas — mekẽsas, ė smob. (2) NdŽ, Krtv kas meknoja, mikčius, mekas: Bėda tokiam mekẽsui ir šnekėti Ll. Ko tas mekẽsas nori? Btg. Ką ta mekẽsė mekena? Ll …
116mesti — mèsti, mẽta, mẽtė 1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Metì (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji ma[n] metė obuolėlį par stiklo langelį… …
117mintis — 1 mintìs sf. (4) 1. mąstymas, mąstymo procesas: Koks žmonių gyvenimo būdas, toks jų minčių būdas rš. Tai buvo revoliucinės minties laikraštis (sov.) rš. Senelis perbėgdavo mintimis visą savo vargingą gyvenimą J.Avyž. Gulėjome tylomis, kiekvienas …
118mukuluoti — mùkuluoti, uoja, avo intr. Lkv niekus šnekėti, juokauti, kvailioti …
119murmeklis — 1 murmẽklis sm. (2) menk. burna: Kad gausi par murmẽklį, tai nustosi zaunyti! Kri. Atidaužysiu murmẽklį, tai žinosi, kad tokių niekų nereikia šnekėti! Grž …
120nauroti — nauroti, oja, ojo intr. pro nosį šnekėti, šniaukroti: Tas žmogus kalbėdamas vis nauroja Šd …
