šnekėti
11atnešti — atnèšti, àtneša, àtnešė tr. 1. SD305, R einant atgabenti paėmus, užsidėjus: Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs J.Bil. Kožną dieną marti man pieno atneša po uzboną Pš. Nėr kuom atàneša [v]andenio Tvr.… …
12daužti — 1 daũžti, ia, ė, daužti 1. tr. K smogti, norint suskaldyti, sutrupinti: Daũžk akmenį su kūju, kol atidauši skeliaudą J. 2. intr. (tr.) trenkti, suduoti: Grausmas daũžė medin Švnč. Aš nelauksiu, kolei man daũš Str. Supykęs daũžė jam per žandą …
13liežuvis — liežùvis sm. (2) K; R 1. ragavimo organas, taip pat kalbos padargas: Gerkite bent alaus, beplepant ir liežuviai sudžiūvo Žem. Kopūstai karšti, nenudek liežùvio Rm. Šuva iškišęs liežuvį alsuoja Pn. Jaučio ilgas liežuvis, bet kad šnekėt negali Žž …
14nušnekėti — nušnekėti, nùšneka, ėjo Š, Rtr 1. tr., intr. pakalbėti, nupasakoti: Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs J.Jabl. Žmonės nùšneka, kad tu sergi Rmš. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Skr. Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad …
15posmuoti — posmuoti, uoja, ãvo 1. tr. skirstyti, dėlioti posmais: Ana gijas posmuoja, t. y. skaito posmus J. 2. tr. dėlioti, tvarkyti: Anksti ankstumėlį, saulei patekėjus, pulkas šienpjovėlių šienelį posmavo LTR(Lkč). | refl.: Potvyniai, atoslūgiai, žiemos …
16priešiniškas — priešiniškas, a adj. (1) prieštaraujantis. priešiniškai adv.: Privažiavus prie užkardintų vartų, jam (piršliui) reikia šnekėti su „anąja šalimi“, šnekėti iškilmingai, priešiniškai, juokingai, bet be įžeidimo M.Katk …
17pūsti — pū̃sti, pùčia, pū̃tė; H, R, I 1. intr. SD285, 396, H163, R19, K eiti (apie vėją), dvelkti: Diena buvo ūkanota, nuo laukų pūtė silpnas vėjas J.Marc. Vėjis gausiai pùčia J. Pūtė pūtė šiaurusis vėjelis, barė barė mane motynėlė JD288. Pūtė vėjelis …
18skrabinti — 1 skrãbinti ( yti), ina, ino DŽ, NdŽ, skrabìnti, ìna, ìno 1. Akm, Trk caus. 1 skrabėti 2: Sūnus skrynelę skrãbina ir džiaugas, kad skraba Vkš. Įberk anam (vaikui) į skrabinę žirnių, i lai skrãbina Slnt. Jūraičio Adomas, įkišęs dešinę ranką… …
19snukis — snùkis sm. (2) Š, DŽ, KŽ, snukỹs (4) LKKXI117, KŽ, Alks, Sb, Kp, Ds, Tvr, Št, Grnk 1. SD194,312, Ch11PvK9,9, R, MŽ337, K, LL90, Rtr, NdŽ, ŽŪŽ143 gyvūno galvos priekinė dalis: Paršelis, į jovalą snùkį įkišęs, burbuliuoja J. Įmerkęs snùkį… …
20suprasti — supràsti 1. tr., intr. Lz, Knt pagauti, suvokti prasmę: Anies sùpranta lietuviškai Aps. Ana suprañta i lietuviškai, ale nekalba Smal. Čia mūs šalis sùpranta ir lenkiškai, ir gudiškai Dv. Ak, žiūrėk, ir tamsta jau besuprantąs lietuviškai… …
