šmeižti
31karti — 1 karti, kãria, korė 1. tr. kabinti, džiauti: Aš tai ore nèkariu [drabužių] OG57. Kãria (džiauna) rūbus Ktk. Svirne toki balkeliai būna padaryti – tai mėsą karia On. An sienos nekariam lempos Lz. 2. tr. atimti gyvybę, užneriant ant kaklo ar… …
32kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… …
33kežėti — kežėti, kẽža (kẽži, ėja), ėjo 1. intr. J labai pamažu, skurdžiai augti; kerotis palei žemę: Medžias neauga, tik kẽža ir kẽža Ds. Beržas šlapumoj kẽža Dbk. Tokioj žemėj burokai kẽži, kad ir kažin kaip laistytum Žl. Tas medis tik kežėja, o… …
34klapoti — 1 ×klapoti, oja, ojo tr. [K] apkalbėti, šmeižti …
35klepoti — 1 ×klepoti, oja, ojo (brus. клeпaць) [K]; M 1. tr. apkalbėti, šmeižti, niekinti: Kam klepoji jį (neteisingai šneki), kad būk jis vagis, paleistuvas J. Jus gėdys ir klepõs ir visa pikta prieš jus kalbės meluodami, klepodami ir stebuklingas… …
36knisti — 1 knìsti, a, o ( ė) tr., intr. 1. R, K, J, M snukiu kasti, versti, rausti: Kiaulės knìsa pievą Ds. Kiaulės apluoką knisa Brs. Šitos veislės vis labiau knìsa Sdk. Nebūk toks, kaip kur žemę knisa J.Jabl. Kam tos kiaulės? – Kupstam knistie… …
37krauti — krauti, na ( ja K; SD104, R), krovė (kraujo R) 1. tr. dėti (daug daiktų) į krūvą, ant ko arba kur nors: Krauk į krūvą medžius pasklidusius J. Po akmenėlį krausi – kalną sukrausi BŽ99. Martelė blynus kepa, krauna ant stalo Lz. Kam tiek krauni –… …
38kėzoti — 1 kėzoti, oja, ojo 1. tr., intr. BŽ43 prastai, pamažu dirbti, knibinėti, gaišti. | refl.: Per dieną kėzojasi, šį tą nusitvėręs, ir nieko gero nepadirba Lnkv. Ko jis ten taip ilgai kėzojas? Šl. Kėzojasi po kūtę visą valandą Jnšk. 2. tr. BŽ463… …
39laidinti — 1 laidinti, ina, ino, laidìnti, ìna, ìno K, NdŽ iter. leisti. 1. tr. tekinti, bėginti: Alų laidink dirbdamas, ale nepraskiesk J. 2. tr. mėtyti, šaudyti: Bet jie taip pat puikiai laidina ir strėles prš. 3. tr. leisti į vandenį, plukdyti:… …
40laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… …
