įvardis
1įvardis — sm. (1) 1. gram. pronomen: Įvardis yra žodis, kuriuo pasivaduojame kalboje daiktavardį, būdvardį arba skaitvardį J.Jabl. 2. pravardė: Už paskutinį įvardį mozūrukas ėmė į akis žmonėms kabintis rš …
2įvardis — dkt. „Aš“, „tu“, „savę̃s“ yra daiktãvardiškieji įvardžiai …
3Lithuanian grammar — is the study of rules governing the use of the Lithuanian language. Lithuanian grammar retains many archaic features from Proto Indo European that have been lost in other Indo European languages. It has extremely complex morphology; words have… …
4Grammaire Lituanienne — La grammaire lituanienne est l étude de la langue lituanienne. La grammaire lituanienne est ancienne et extrêmement complexe ; les mots peuvent prendre de nombreuses formes correspondant à des différences d usage subtiles. Le lituanien… …
5Grammaire lituanienne — La grammaire lituanienne est l étude de la langue lituanienne. La grammaire lituanienne est ancienne et extrêmement complexe ; les mots peuvent prendre de nombreuses formes correspondant à des différences d usage subtiles. Le lituanien… …
6invardovietė — (neol.) sf. (1) gram. psn. žr. įvardis 1: Būdvardines invardovietes linksniuojame taip kaip ir būdvardžius Jn …
7invardė — invardė̃ (neol.) sf. (3b) žr. įvardis 1: Mišras yra tos invardė̃s (pats, pati) linksniavimas Jn …
8ištisas — ìštisas, à adj. (3b) 1. visas: Per ìštisus metus rankų nenuleidžiau Ds. Ištisus metus jis niekur nesirodė Lzd. Vaikščiojau ìštisą dieną Vdžg. Ištisa Telšių pavietė M.Valanč. Ìštisus metus dirbau J. Ìštisus metus išgulėjau patale Š. Tą… …
9išvardis — ìšvardis sm. (1) 1. L540, Š gram. žr. įvardis: Su rodomuoju išvardžiu LTIII125(Bs). 2. Kltn, Všk pravardžiavimas …
10nežymimasis — nežymimàsis, oji adj. emph. lingv.: Nežymimasis įvardis (pronomen indefinitum) J.Jabl. Dalis nežymimųjų įvardžių yra sudurtiniai, sudėti iš dviejų ar trijų žodžių: kas nors, bet kas, kažin kas, kažkas, kas ne kas... rš …
- 1
- 2