įtikėti
1įtikėti — įtikėti, į̃tiki, ėjo; H180, Sut, N, M, LL271 1. tr., intr. Š, BsPII134(Prnv) įsitikinti, būti tikram, neabejoti kuo, dėl ko nors: Aš įtikėjau tėvo žodžiams (tėvo žodžiais) J. Aš pati negirdėjau to čigonės būrimo, bet įtikėjau jos žodžiam iš kitų… …
2įtikėti — vksm. Įtikėti méile …
3įtikėjimas — sm. (1) Rtr, KŽ; H180, R, MŽ, N, Sut, M, LL271, MP129 → tikėti: 1. Rtr, Ser. | refl.: Įsitikėjimas daug daro: įsitika – i pagyna Krš. Žodžiai buvo ištarti su tokiu svarumu ir įsitikėjimu, kad niekas nedrįso paprieštarauti rš. Gydytojai su… …
4įtikinti — 1 įtìkinti DŽ1 1. Š, LL186, KŽ, Plšk caus. įtikėti 1: Įtìkinti galima veikiant visų pirma valią, širdį, jausmus FT. Teip aš veizu išsižiojusi, kaip ans moka įtìkinti End. Ir tu jai neįtìkysi – širdį išimk Jz. Kur jau žmogus daug datyręs, ano… …
5datikėti — ×datikėti, dàtiki, ėjo (hibr.) intr. I tikėti, patikėti. Nedatikiu SD193, SD175. Ir stebėjos visi, ir nedatikėjo, kalbėdami viens kitop, kas tai bus dabar Ch1ApD2,12. tikėti; datikėti; įtikėti; ištikėti; nutikėti; …
6ištikimas — ìštikimas, à adj. (34b) KI585, Š; CII592 1. atsidavęs: Ištikimas padėjėjas rš. Ištikima principams sp. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų BsPIV188. Ei, augin, augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, sau ištikimą slūgą JD629. ║ patikimas …
7ištikėti — ištikėti, ìštiki, ėjo 1. intr. manyti ką esant iš tikrųjų, būti įsitikinusiam, tikram, neabejoti kuo: Bronislovas, neištikėdamas jo žodžiais, dar kalbino Žem. Dabar matau, kaip aš esmi nupuolęs, nės jau nė garbei mano n ištiki V.Kudir. Ir… …
8nutikėti — nutikėti, nùtiki, ėjo intr. 1. refl. BPI422, Ns1832,1 būti tikram, kad taip yra, įsitikinti: Kitus stiebus reik nupjaustyti, vienog negal to pirmiaus daryti, iki nenusitikėjos, jog paskirtiejai stiebai auga derlingai ant apynvarpčių S.Dauk. Tai… …
9patikėti — patikėti, pàtiki, ėjo; SD125, Sut, N 1. tr., intr. L, Rtr, KŽ, DŽ1, Srj, Skrb, Klk palaikyti tikru dalyku, būti tikram, įsitikinusiam, nesuabejoti: Kaip jam primelavo, teip tas ir patikėjo Krs. Tą aš jau pàtiku – galėjo būti teip NmŽ. Kad būčia …
10persitikėti — persitikėti, persitikėti, persìtiki, ėjo KŽ 1. būti įsitikinusiam, neabejoti tikrumu: Ans neparsitik, kad nėr visų pinigų, ir dėl to skaito J. Tu neparsitiki, t. y. nevieriji, kad kas kitaip sako J. Neparsitiku, ar tas, ar ne tas kelias Plng. Ir …
- 1
- 2
