įtempti
1įtempti — įtem̃pti, ia, į̃tempė K; L 1. tr. Mž517, Q50, H157, Sut, N, I, M, LL97,98 Amb, Š, Rtr, KŽ, Pns tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum J.… …
2įtempti — įtem̃pti vksm. Įtem̃pti visàs jėgàs …
3įtemptinis — įtemptìnis, ė adj. (2) DŽ → įtemptas (įtempti): Jo veidelis žydėjo nuo įtemptinio darbo per kaitrą Vaižg. Įtemptiniai politikos santykiai rš …
4įtempimas — įtempìmas sm. (2) NdŽ → įtempti: 1. Sut, I, LL97, Š, Ser Įtempìmo prietaisas, galia, dydis KŽ. Kai naujai suvirinta detalė aušta, atsiranda vidinių įtempimų, nuo kurių ji gali skilti rš. Armatūrinės vielos įtempimas tikrinamas hidrauliniais ir… …
5pietempti — pietem̃pti, ia, piẽtempė (dial.) tr. įtempti: Pytem̃pk šiutą (virvę burėms įtempti), kiek valioji, ir važiuok [burlaiviu] Dov. tempti; anttempti; aptempti; atitempti; įtempti; ištempti; nutempti; patem …
6ausis — ausìs sf. (4) 1. girdėjimo organas: Išorinė, išvidinė, vidurinė ausis P.Aviž. Ausiẽs grybas (grybelis Gs) Rm. Ausies kraštelis, spenelis, kramslys B. Ausų žiedas B. Ausių rakštelis (krapštukas) SD387. Man ausìs spengia K. Viena ausis užkrito,… …
7išręžti — 1. tr. Š įtempti, atstatyti: Galvą išręžęs, pasišiaušęs gyvolis prieš gyvolį eina grumtis J. Galvą išręžęs neša vilkas ėraitį Šts. Papurtęs galvą, išręžė sprandą I.Simon. Pagalop pamatė – ateinąs asilas, išręžęs krūtinę, ir taisos spirti Blv. 2.… …
8patempti — patem̃pti, ia (pàtempia), pàtempė K, Š, DŽ, KŽ 1. tr., intr. Klt tempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatinti: Stalas pàtemptas, svečiai susėdę Krš. Norints ir labai norėjo būt didelis, bet gerai žinojo, ka niekas manęs až ausų aukštyn …
9pertempti — tr. N, KŽ 1. Vkš ištiesti, užtiesti, permesti per ką arba nuo vienos pusės iki kitos: Išilgai vežimo pertempė virvę DŽ1. Nuo vieno upės krašto lig kito jau partem̃ptas lynas dėl paramo Skrb. Partempė par kelią virvę – apsimokėkiat Rdn. | prk.: O… …
10ręžti — ręžti, ia, ė tr., rę̃žti 1. įtempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: Ręžiu kaklą Kv. Čia ręžęs sprandą ir krūtinę tempdams, su vežimu arkliuks į kelį judinas Žlv. Atsikėlęs ręžiau akis, kraipiau galvą, žiūrėdamas pro langą rš. ^… …
