įtempti
71įplėtoti — tr.; R331, N, [K] įtempti, ištempti (kailį). plėtoti; atsiplėtoti; įplėtoti; išplėtoti; paplėtoti; perplėtoti; razsiplėtoti …
72įplėšti — įplėšti, įplė̃šti, ia, į̃plėšė 1. tr., intr. N, K J įdrėksti, įbrėžti: Inplėšė katinas Aps. | refl. tr., intr.: Kojelę insìplėšė, pirščiuką apsigurino Dbč. Kažin kur įsiplėšiau rankovę Š. Šis ta šake ir įsiplėšęs Plt. ║ įkąsti: Ar kaimyns, ar… …
73įsispyriuoti — Rtr, Jrb; PŽ įtempti jėgas, įsiręžti: Įsispyriãvę vyrai šoka melninką J. Lupu (tempiu) įsispyriãvęs [karvę per griovį] – pantis pukšt nutrūko Gs. Ji mane laikė įsispyriãvus – būčiau greičiau pabėgus Nm. Kaip ožys įsispyriãvęs stovėjo pas… …
74įspeliuoti — ×įspeliuoti 1. tr. N įtempti audinį ant siuvinėjimo rėmelių. 2. refl. N įsitempti (klausantis): Įsispeliuot ir įsiklausyt R185. speliuoti; įspeliuoti; išspeliuoti …
75įstiblinti — įstìblinti tr. įkišti, įgrūsti, įtempti: Naštą tik kap instìblinau tvartan Vlk. stiblinti; įstiblinti …
76įstiebti — 1 įstiẽbti, ia, į̃stiebė 1. intr. KŽ išaugti. 2. tr. pastatyti, įtempti: Reik gerai įstiẽbti žėglius (bures) prk. 3. refl. įsistoti, įsiauti: Įsìstiebė į vasarinius batukus ir sušalo kojas Dkš. 4. refl. persiimti …
77įstimplioti — įstìmplioti tr. šnek. sunkiai įkelti, įtempti: Maišą led įstimpliojo į vežimą Žem. Mat koks varliukas – didžiausį maišą įstìmpliojo į trobą! Krž. stimplioti; įstimplioti; parstimplioti …
78įsuklis — sm. (1) 1. pagaliukas vietoj sagos, sprunklis: Seniau vietoj sagų vyrai kelnėse nešiodavo pagaliukus – įsuklius Rd. 2. J.Jabl pagalys arklo virvei įtempti: Nutrūko įsukliai, nesilaiko lemeznyčia Mšk …
79įtampyti — Rtr, NdŽ; M 1. I, KŽ iter. įtempti 1. 2. tr. Š sunkiai sunešioti, sukiloti. | refl. tr. Rtr, KŽ: Pats įsitampiaũ mašynon visus nešulius, nebuvo kas padeda Š. tampyti; aptampyti; atitampyti; įtampyti; ištampyti; …
80įtaranškinti — tr. Š sunkiai įtempti, įvilkti. | refl. tr. Š. taranškinti; atitaranškinti; įtaranškinti; ištaranškinti; nutaranškinti …
