įteisinti
1įteisinti — įtéisinti vksm. Įtéisinti žẽmės núomą …
2įteisinti — tr. 1. BŽ578, NdŽ, KŽ pripažinti teisėtu, atitinkančiu įstatymus, leistinu: Laikas neteisėtumo neįteisina Vaižg. Įteisinti faktines vedybas DŽ. Kiekviena rimtesnė sąjunga turi būti įteisinta rš. ║ prk. laikyti tinkamu, priimtinu: Urbanistikoje… …
3persikėlėlis — pérsikėlėlis, pérsikėlėlė dkt. Įtéisinti žẽmės nuosavýbės negalė̃s nė vienas pókario pérsikėlėlis …
4persikėlėlė — pérsikėlėlis, pérsikėlėlė dkt. Įtéisinti žẽmės nuosavýbės negalė̃s nė vienas pókario pérsikėlėlis …
5apteisinti — tr. Rtr, KŽ; Lex41, Q408, H179, Sut, N, KII123 1. K, R169, MŽ385, J žr. pateisinti 1. ║ refl. R, MŽ, Sut, N, KŽ: Moka dabar vaikai apsiteisinti Krš. 2. žr. išteisinti 2: Žmogus buvo nekaltas, dėl to ir teismas apteisino Trg. Apteisins, dabok Klt …
6atiteisinti — tr. Rtr, KŽ, atateisinti Š, atteisinti K; N 1. įrodyti, įtikinti esant ką teisų, nekaltą, apginti: Atiteisinau aš jįjį, jau jis nebus urpiamas, olbijamas J. ║ refl. Sut, N, K, KII123,286, KŽ pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą …
7dekretuoti — dekretuoti, uoja, ãvo tr. TrpŽ įteisinti, nustatyti dekretu …
8išteisinti — tr. 1. LL265,269, NdŽ, KŽ įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv. ║ refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk …
9kanonizuoti — kanonizuoti, uoja, ãvo tr. 1. rš bažn. įtraukti į šventųjų skaičių. 2. TrpŽ įteisinti, paversti nepajudinama, privaloma taisykle …
10nuteisinti — tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nuteisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š …
