įskundinėti
1įskundinėti — 1. iter. dem. įskųsti 1: Tai bobai rūpi žmones įskundinėti rš. 2. tr. įskųsti: Brolis brolį kam reikia ir nereikia inskundinėja Rod. skundinėti; apskundinėti; įskundinėti; suskundinėti …
2įskundinėti — vksm. Po kãro daũgelis įskundinėdavo kitùs stribáms norėdami apsisáugoti pãtys …
3apskundinėti — NdŽ; M iter. dem. apskųsti 1. skundinėti; apskundinėti; įskundinėti; suskundinėti …
4suskundinėti — NdŽ iter. dem. suskųsti 1. skundinėti; apskundinėti; įskundinėti; suskundinėti …
5įduodyti — tr. skųsti, įskundinėti: Nereikia induodyt be reikalo žmonių Pls. duodyti; įduodyti; paduodyti; parduodyti; perduodyti; prisiduodyti …
6įskundinėjimas — sm. (1) → įskundinėti 1: Būsi toks nedoras ir užsiimsi įskundinėjimais rš. skundinėjimas; įskundinėjimas …
