įnikti
1įnikti — 1 įnìkti intr. 1. atsidėjus, smarkiai, karštai pradėti ką daryti, įsitraukti į kokį veiksmą: Įnìko mokytis Šll. Kaip įniko į skaitymą, negal nė atgrėsti Krž. Taip buvom įnìkę į darbą, kad nė nejutom, kai pietūs atėjo Šmk. Pranas jau savo noru …
2įnikti — 2 įnìkti intr. įgristi, nusibosti: Vienam teip par dienų dienas namie būt įnyksta Paį. | refl. Paį. nikti; apnikti; įnikti …
3įnikti — įni̇̀kti vksm. Šernai̇̃ įni̇̀ko į kaimýnų bùlves …
4inik — sf., ği İnmiş, indirilmiş Pencere perdeleri hep inikti. A. Gündüz Birleşik Sözler inik deniz …
5antnikti — 1 antnìkti (ž.) intr. užsipulti, prispirti: Antnìko seniūnas, ir gavau pristoti pri gaspadoriaus Šts. nikti; antnikti; apnikti; atnikti; įnikti; panikti; sunikti; užnikti …
6antsėsti — (ž.) 1. Bru, Rtr, Žr, Klk žr. užsėsti 1: Ančsėdo an arklio i nujojo Užv. Būras ak neištarė, kaip jį meška ančsėdo, smertdarė Žlv. Kad antsėdau, juo greitesnis pri mergelių joti D7. | refl. tr., intr. I: Aš an to arklio liuobu antsisėdęs josiu… …
7apnikti — 1 apnìkti 1. tr. B, K apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys LzP. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Krž. Vilkai mano karveles apniko M.Valanč. Apniko kai varnos vanagą Sln. Bėga it vapsų apnikta rš. Neprieteliai mus… …
8apnikti — 2 apnìkti (plg. la. apnikt) intr. atsibosti, įkyrėti: Ka trobõ[je] apniñka, išeisu į saulę pasėdėsu, nu daba, ka šalta – bėk atgaliau Vgr. Apniko man tas arklys, parduosiu Ėr. Oi tu Dieve, kaip apniko sėdėti! Slč. Apniko jau man gyvenimas, kad …
9apsėsti — Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L 1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsėda visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsėdot, ažusėdot –… …
10atnikti — 1 atnìkti intr. atprasti, atsitraukti: Kad bobos pastiptų, jaunikiai atniktų LTR(Lp). nikti; antnikti; apnikti; atnikti; įnikti; panikti; sunikti; užnikti …