įmokėti
1įmokėti — 1 įmokėti tr. K sumokėti priklausančią pinigų dalį: Tai tu dar tik vieną teįmokėjai mokesnį, aš jau visus sumokėjau Š. Penkis rublius įmokėjau rš. | refl. tr.: Aš dar nario mokesnio tebesu neįsimokėjęs, tai kaipgi mane gali valdybon rinkti Š.… …
2įmokėti — vksm. Įmokėti atitiñkamą sùmą į klùbo kãsą …
3antmokėti — 1 antmokėti (ž.) intr. permokėti, duoti viršaus: Brangiai reik antmokėti perkant Dr. mokėti; antmokėti; apmokėti; atmokėti; damokėti; įmokėti; išmokėti; numokėti; pamokėti …
4apmokėti — 1 apmokėti 1. tr., intr. atlyginti, sumokėti tai, kas priklauso, privaloma: Ažu mokyklę reikia apmokėt ir knygas nuspirkt Dgč. Apmokėjo visiems skolininkams BsMtII168. Ma[no] visos mokystos apmokėta Rod. JAV moters darbas apmokamas pigiau, negu… …
5atmokėti — 1 atmokėti 1. tr., intr. K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant: Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų atmokėti I.Simon. Penėk [mane] tris metus – paskui aš …
6damokėti — 1 ×damokėti (hibr.) tr.; SD458 primokėti, pridėti viršaus: Už tą daiktą teko jam dar tris litus damokėti rš. ^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi LMD. mokėti; antmokėti; apmokėti; atmokėti; damokėti; įmokėti; išmokėti; …
7eilinis — 1 eilìnis, ė adj. (2) 1. J kuris eina iš eilės: Kiekvienas savaip pergyveno eilinę darbo dieną T.Tilv. Tolesnis to klausimo svarstymas nukeltas į eilinį posėdį sp. Į knygą įrašomas eilinis numeris rš. Įmokėti eilinę įmoką LmŽ69. 2. paprastas,… …
8išmokėti — 1 išmokėti 1. tr., intr. R50, K sumokėti už ką: Algas išmokėti BŽ78. Šmotą pinigų išmokėjau J. Dabar sakyk, kuo aš tau skolingas, – išmokėsiu Ašb. Aš išmokėsiu [už nuganytus rugelius], berneli, tik nepasakyki tėveliui JD702. | Kraujais skolas… …
9mokėti — 1 mokėti, moka, ėjo 1. tr., intr. SD252, R97, K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atlyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Negaliu valioti mokėti taip brangiai J. Gėrė dieną, gėrė naktį, mokėt… …
10numokėti — 1 numokėti 1. tr., intr. sumokėti: Visus piningus numokėti KII218. Kiekgi už arklį dar numokėjai? Grž. Tada amtmonui skelančiąją čyžę numokėsiu prš. 2. intr. nusukti mokant: Mokėjo pinigus, nepažiūrėjau, tas ir numokėjo – dabar griebk atsiraitęs… …
