įmisti
1įmisti — 1 įmìsti 1. intr. pasidaryti riebiam: Norėdami išlaikyti gyvulius sveikus, gerai įmitusius ir gauti iš jų kiek galint didesnę produkciją, turime juos gerai šerti rš. 2. refl. Q142, Lex27, CI521 žr. 1 primisti 2. misti; atmisti; įmisti; išmisti;… …
2įmišti — įmìšti intr. 1. DP94 įsiterpti, įsimaišyti: Atsisveikino mergaitė ir įmišo į žmones Žem. Įmišom į kareivius (į kareivių būrį) ir paklydom mieste par demonstraciją Varn. Čia svetimų žodžių įmìšusių daug J. Iki pačiai Dauguvai gyvenę latgaliai,… …
3įmįsti — įmį̃sti tr. įspėti, įminti: Nebus dorai, jei neįmįsi Šts. mįsti; įmįsti; pamįsti …
4įmisti — įmi̇̀sti vksm. Įmi̇̀tusio véido ver̃slininkas …
5įmišti — įmi̇̀šti vksm. Į grikiùs įmi̇̀šo rỹžių …
6pamisti — 1 pamìsti intr. 1. įmisti: Mano jaučiukas jau gan gerai pamìto Zr. Degloji tokius pamitusius paršelius atvesdavo rš. 2. pragyventi, prasimaitinti: Gal būti pamìtęs kunigas ir iš parakvijos be tų algų mokėjimo Lnk. ^ Daug turėdamas daug… …
7apmišti — apmìšti intr. 1. kiek susimaišyti: Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę rš. 2. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: Nusigando visi ir apmišo BBApD2,12. | refl.: Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo… …
8apžįsti — tr. K, JI104, Rtr, Š; S.Dauk, LVI138 1. apčiulpti: Lokys atdarė duris, aždušino bobą, mėsą apžìndo, kaulelius sukrov[ė] po slenksčiu (ps.) Lz. | refl. tr.: Apsižįsti pirštus sau Db. 2. refl. N per daug žindant susirgti: Neduo[k] teliuku valiau,… …
9atmisti — 1 atmìsti intr. K.Būg, Skdv, Klm pasidaryti jautriam, atšipti (apie dantis): Dantys atmìto nuo rūgštų obalių, t. y. atšipo J. Man dantys atmìto nuo rūgštaus obuolio Grv. | refl.: Mano dantys atsimìto nuo obalių, uogų rūgštų, t. y. atšiupo J.… …
10atmišti — atmìšti intr. BŽ484 atsimiešti, atsiskiesti. mišti; apmišti; atmišti; įmišti; išmišti; numišti; pamišti; pramišti; primišti; sumišti …
