įmesti
81verdingis — ×verdingis (s. vok. Vierdung) sm. (1) J, NdŽ, KŽ, Rk, Kp, Pšl, Rm; Š, Rtr istor. trijų skatikų, arba pusantros carinės kapeikos, pinigas: Ką gi už verdingį nusipirksi – tik baronką Krns. Už verdingį seniau pasigerdavom Pnm. Tarnavo par vieną… …
82čiryla — ×čirylà (sl.) sf. (2), čirila 1. toks žaidimas, bleika, čyžas (vienas su lazda muša pagaliuką, o kitas turi jį įmesti į lizdą): Čiryla yra trejopa: pakištinė, pamuštinė ir boba MitII250. ║ pagaliukas, mušamas su lazda, žaidžiant šį žaidimą:… …
83įblokšti — įblõkšti, įblõškia (į̃blaškia), į̃bloškė 1. tr. K įmesti, įsviesti: Kelnes anbloškė balon ir paliko Pbs. | Žmogaus liežuvis įbloškė į kalėjimą Gršl. ║ refl. tr. įsikrėsti: Buvo įsiblõškęs akuotą į akį Šts. 2. tr. su smarkumu įnešti: Vėjas… …
84įbrukti — 1 įbrùkti, į̃bruka, o (į̃brukė) tr. 1. įterpti, įsprausti, įgrūsti: Duonos abišalą į kišenę įbrùko Ldk. Sustojo į ratą, vienas, aplinkui skriedamas, kam norint įbrukdavo žiužį M.Valanč. Pasileidę arkliai įbruko vežimą net į medžius Kpč. | refl …
85įdrožti — 1. tr. įpjauti: Ne visiškai nudrožiau, tik truputį įdrožiau pagaliuką Š. | refl.: Kad neįsidrožtų drabužis skalmedžių žievę su striūna drožant, kabinos ant kaklą lentalę, su aparu parištą Šts. 2. tr. drožiant įmesti: Kas čia tą skiedrą bliūdan… …
86įdrėbti — įdrė̃bti, į̃drebia, į̃drėbė 1. tr. K įdėti, įpilti (ko tiršta), įkrėsti: Į̃drėbė dubenėlin kelius šaukštus skystos košės Š. Šeimininkė įdrėbė visims rūgštaus pieno Šauk. | refl. tr.: Įsidrė̃bk daugiau košės! Šauk. 2. tr. įmesti (ką sunkų): Vieną… …
87įmata — sf. 1. viršutinė durų stakta: Slenkstis apačioj, įmata viršuj Klvr. 2. gilyn įkritęs žemės sluoksnis: Vietomis sluoksniai esti įstumti, įmesti gilyn, tai yra įstūmos, arba įmatos VĮ …
88įmentimas — įmentìmas sm. (2) → 1 įmęsti 1. | prk.: Rašytojas baria ... už nešvelnią kalbą, įmentimą daug svetimų žodžių A1885,337. mentimas; įmentimas …
89įmesdinti — įmẽsdinti cur. įmesti. 1. liepti įsviesti, įblokšti: Aš įmèsdinčiau rūtų vainikėlį, kad jie žinotų, kad aš mergužė LB56. Atėjęs į giliausią tamsybę įmesdino Ns1844,4. 2. liepti patalpinti, įkišti: Nebūtų jį anos neviežlybos moteriškės piktas… …
90įmetindinti — įmẽtindinti cur. įmesti 1: Nemitęs karalius įmetindino Danielių į levų duobę ant prarijimo M.Valanč. metindinti; įmetindinti; išmetindinti …
