įmesti
51pečius — ×pẽčius (brus. пeч) sm. (2) 1. R, K krosnis patalpai šildyti, maistui virti, kepti, duonkepis: Pečius duonos SD246. Pas mus būdavo molio muštas pẽčius Šln. Koklinis pẽčius NdŽ. Pečelius geležinis SD51. Pẽčiuj duoną kepam ir valgyt verdam Dv.… …
52pliumptelėti — pliùmptelėti, ėja ( ia), ėjo 1. intr. Plv įkristi, įšokti (į vandenį): Pliumptelėjo į vandenį ir nugrimzdo akmuo J. Pliùmptelėjo tiktai į [v]andenį i panėrė Vkš. | prk.: Ana į vargą pliùmptelėjo, t. y. įkrito J. 2. tr. įmesti, įpilti (į… …
53plūdurti — plū̃durti, a ( ia), o KII177, OG337, J, Kv žr. plūduriuoti: 1. BB1Moz7,18(paraštėje) Plū̃dura ant vandens lenta Šv. Plūduria plūduria kaip mėšlas eketėj, – neišplaukia ir neskęsta rš. Beveizint vandenys kilo, ledai pleišėjo ir plūduro apsiputoję… …
54požemis — 1 požemis sm. (1) 1. Rs vieta po žemės paviršiumi: Į požemio kanalus krito ūžaudamas ir skambėdamas vanduo P.Cvir. Karšto požemių vandens šaltiniai yra amžini, nes jų atsargos nuolat pasipildo rš. 2. patalpa po žemėmis: Biesai tuojau išvilko jį… …
55prakristi — prakrìsti intr. K, Als nukristi pro šalį: Nepataikai nė bulbės į krestį įmesti, prakrim̃ta pro šalį Lkv. kristi; antkristi; apkristi; atkristi; įkristi; iškristi; nukristi; pakristi; …
56prakruvinti — prakrùvinti tr. pradraskyti, kad bėgtų kraujas: Prakruvinti vieną [karpą] ir su vilnone skiautele visas apkruvinėti ir įmesti į ugnį (gydant karpas) LTR(ž.). kruvinti; apkruvinti; įkruvinti; iškruvinti; nukruvinti; pakruvinti; prakruvinti;… …
57pramesti — pramèsti, pràmeta, pràmetė 1. tr. numesti pro šalį, nepataikyti: Kam teip tolie pasidėjai krežį – daug bulbių prameti pro šalį Als. | refl.: Iš toli negali pataikyt – pro šalį prasìmeta Gs. 2. tr. praskleisti į šalis, praskirti: Svotas… …
58pramęsti — 1 pramę̃sti, prameñčia, pràmentė tr. šį tą pramaišyti, pagaminti: Pramę̃sk kokį pramentalą del dažymo ragaišių, blynų dėdamas taukų, smetono J. Ana pràmentė jeib ką svečiams pavaišinti J. męsti; įmęsti; išmęsti; pamęsti; pramęsti; primęsti;… …
59prikibti — prikìbti 1. intr., tr. prisikabinti, prilipti prie ko nors: Dagys prikim̃ba prie rūbo, dulkės prie kojų KI66. Daug suodžių prikibo ant šurštyno (kamino) N. Spaliai prikìbę J. Veizėk, kas tau pri nugaros prikìbo Slnt. Marškiniai pri nugaros… …
60priklėtis — priklė̃tis sm. (2) M, Vlkv, Skr, Vdžg žr. prieklėtis 1: Priklė̃ty sukrovėm visus darbui nereikalingus įrankius Žal. Nunešk įmesti stiklus po priklėčiù Grš. Žiūrėkit, kiek daug karvelių ant priklėčio Pšš. Žiūriu – ežys po priklėčiù Gl. Paimk… …
