įgauti
1įgauti — įgáuti vksm. Pasveikaũ ir įgavaũ daugiaũ jėgų̃ …
2įgauti — 1. žr. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus Vvr. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę BsPI62. Muštasis, žiužį įgavęs (žaidžiant), vėl pabrūkš kitam įdavė M.Valanč. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tėvo… …
3pratrinti — pratrìnti, pràtrina, pratrynė tr. KŽ 1. N, Š, LL183, Rtr, DŽ1 trinant pradilinti, prakiurinti: Pratrintà vieta NdŽ. Pràtrini ir andarokus bešukuodamas linus Adm. Eidami mokyklė[je] tie vaikai tankiausia pràtrina rankovę arba kelnių… …
4susinaravyti — 1 ×susinarãvyti 1. Brs užsispirti, įgauti nirtulį: Kai tik susinarãvija [arklys], ir kirsk botagu – tuoj naravą išvarysi Krp. 2. įgauti aikštį, kaprizą: Kad susinarãvijo, nei valgyt nebeina Pšl. naravytis; susinaravyti; užsinaravyti …
5binomial distribution — binominis skirstinys statusas T sritis biomedicinos mokslai apibrėžtis ↑Dichotomine matavimų skale matuojamų ↑kintamųjų reikšmių ↑skirstinys. Šis skirstinys apibūdinamas parametru p, reiškiančiu kintamojo tikimybę įgauti vieną iš dviejų galimų… …
6binominis skirstinys — statusas T sritis biomedicinos mokslai apibrėžtis ↑Dichotomine matavimų skale matuojamų ↑kintamųjų reikšmių ↑skirstinys. Šis skirstinys apibūdinamas parametru p, reiškiančiu kintamojo tikimybę įgauti vieną iš dviejų galimų reikšmių (kintamojo… …
7antsigauti — (ž.) 1. užlipti, užkopti (sunkiai, vargingai): Šiaip teip antsigavau ant stogo Als. 2. Šts užsidėti, padidėti (svoriui). gauti; antsigauti; apgauti; atgauti; dagauti; įgauti; išgauti; …
8antsivalkoti — antsival̃koti (ž.) tr. valkiojantis įsitaisyti, įgauti: Mergėms visai neleis eiti – ko, vaiką dar antsival̃kosi! Jdr. valkoti; antsivalkoti; apvalkoti; išvalkoti; nuvalkoti; pavalkoti; prasivalkoti; susivalkoti …
9apgauti — tr. 1. apsukti: Frankas pasijuto vienišas, apgautas, apleistas P.Cvir. Vieną kartą apgausi, daugiau negausi Ėr. Kurs gudęs, tai visur jojo neapgaus J. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14. | prk.: Žemės neapgausi – ką… …
10apkuršėti — intr. šiek tiek įgauti kuršiškų ypatybių: Apkuršėję lybiai ne tuojau praranda visas kuršių kalbos ypatybes K.Būg. kuršėti; apkuršėti; sukuršėti …