īstā laikā
1ištąsyti — tr. K, KŽ; N, BzB290 1. R, MŽ, Sut, K, NdŽ tempti, kad ištįstų: Neina, netrauk, tik ištąsysi [siūlus iš sruogos] Klt. Į mūčijimo šrubus įdėjo, su kuriais žmogaus kožną sąnarį taipo ištąso, kad per kūną kiaur permatyti NS1832,7. Reg rankas… …
2įstatyti — K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L 1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatyti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę,… …
3praleisti — I. duoti praeiti; aplenkti, prarasti. 1. tr. SD326 duoti kitam praeiti pirma ar pro šalį: Bet ji praleido Ilžę pirma, o pati vis per keletą žingsnių ėjo paskui I.Simon. Praleisk, neša viedrą vandenio! Arm. Praleisk pro šalį, kas eina J. | refl.… …
4ištabaluoti — 1. intr. kurį laiką iškabaliuoti tabaluojant: Ilgai ans ten ištàbalavo Šll. 2. refl. tabaluojantis iškristi, išsijudinti, atsipalaiduoti, išsiklibinti: Suslogyk kraudamas vežimą, kad pėdai neišsitabaluotų Skr. Nulėkė ratas, mat kaištis… …
5ištarti — ištar̃ti, ìštaria, ìštarė K, Rtr, BŽ78, Š, DŽ, KŽ, ištarti Dglš; H158, N, Sut, L 1. tr., intr. P kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu SD415. Žodį klaidingai ištar̃ti NdŽ. Žodis ištartinas ir rašytinas JJ. „Prūdas …
6ištarškėti — ištarškėti, ištarška (ìštarška Š), ėjo 1. intr. tarškant išbyrėti: Nuo sprogimo neit langai ištarškėjo Gs. ^ Neėsk varškės – dantys ištarškės Šts. 2. intr. KI320, Rtr, Š, KŽ, Plt tarškant, bildant išvažiuoti, išbildėti: Ištarškėjo svečiai Krš.… …
7senas — sẽnas, à adj. (4) K; SD352, H154, R, I, Sut, N, BzB329 1. SD39, M turintis daug amžiaus, sulaukęs senatvės, nejaunas (apie žmones, gyvulius); ilgai augantis (apie augalus); pršn. jaunas: Žmona sena SD4. Senas, vetušas SD132. Jis labai sẽnas… …
