ülbe
1ulbė — ul̃bė sf. (2); Smn = gulbė: Kad atlėkė balta ulbė, baltais sparnais kvėsčiodama TD54. Ant Nemuno krantelio dvi ulbeli ulbėjo, vai tenai ne ulbelės, ažnai jaunos seselės BsO32 …
2ULBE — (C.: Uleb İlâb) Fıçı. * Büyük kutu. * Sandık …
3ÜLBE — Kıtlık. * Açlık …
4ulbėti — ulbėti, ùlba, ėjo intr. 1. Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ čiulbėti, švilpauti, suokti: Eini, būlo, mišku, paukštukai ùlba DrskŽ. Čiulba ulba paukštužėliai žaliam vyšnelių sodely LLD II133(Grš). Čiulba ùlba paukštužėliai, plasnoja sparneliais (d.) Bb.… …
5ulbėjimas — sm. (1) → ulbėti: 1. Rtr, DŽ, NdŽ Lakštingėlės – čiulbėjimas, ulbėjimas Pv. Būdavo, kokis tų špokų ulbėjimas šituoj čėsu! Rdm. Dainos varžėsi su lakštingalų ir strazdų ulbėjimu rš. 2. NdŽ, KŽ Kartais tetervinai priviliojami pamėgdžiojant jų… …
6ulbėjimas — dkt. Žmónės sustódavo skar̃džiuose paklausýti paũkščių ulbėjimo …
7ulbėti — vksm. Ùlba vólungės …
8ulbeklis — ulbẽklis, ė smob. (2) Varn kas greitai, neaiškiai kalba …
9ulbenimas — ulbẽnimas sm. (1) → ulbenti: Šis nepabostantis ulbenimas dažnai sklinda dangaus žydrynėje rš …
10ulbenti — ulbenti, ẽna, ẽno žr. ulbėti 1: Jos (volungės) visos jausmingai ulbeno rš. Ulbenau rytą ir vakarėlį, niekas neišgirdo mano balselio (d.) Lp …