í eínu
51sutikti — sutìkti; Q627, H, N Rtr, L 1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu… …
52taisyti — taisyti, taĩso, taĩsė K, Š, Rtr, FrnW, KŽ; H161, R, MŽ, Sut, I, L 1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisyk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisyti… …
53tiesumas — tiesùmas sm. (2) K, NdŽ, PolŽ1208, tiẽsumas (1) DP55,60,176; N → 1 tiesus: 1. Mūrijom mūrijom lig galu ir neatgavom [sienos] tiesùmo Slm. Sienos tiesùmo šniūrą užsitempi, kad eitų plytos tiesiau Žlb. Tą šiaudą reik į tiesùmą pasukt Rg.… …
54traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… …
55tu — 1 tù pron. pers. II prs. K, Š; SD1183, SD375, BPII205, H167, R, MŽ, Sut, N, M, tùgu DP17; K, N, tugujan, tùjai, KŽ, LzŽ, tùjaina, tujainai AruP14, tùjaino LD434(Kp, Lkm, Rš), tùjainos Pl, Plš, Dglš, Lkm, tùjan NdŽ, KŽ; PK77, 80, JJ,… …
56turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… …
57už — 1 ùž praep. Š, Rtr, FrnW; H, H176, Q284, R, MŽ, Sut, LL176, àž (r.) Š, J.Jabl, FrnW, žù Žrm, Asv, Nč I. erdvės santykiams reikšti. 1. su gen., dat., acc., instr. reiškiant veiksmo vietą ne priekinėje kieno pusėje: Už tvora yra akmuo J. Jam… …
58užsakai — ùžsakai sm. pl. (1) Rtr, BŽ80, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, DūnŽ, Vkš, Bsg, Kp, Skdt, Alv, Pns, Kbr, užsakaĩ (3b) NdŽ, Sd, Žr; M, L bažn. viešas būsimųjų kieno nors vedybų skelbimas bažnyčioje: Išminėk visus ùžsakus bažnyčio[je] J. Ùžsakus užsakydinau… …
59užsnigti — užsnìgti ppr. impers. Š, NdŽ 1. intr. Rtr, KŽ, Mrc, Brš, Trk iškristi sniegui, pasnigti: Sniegas užsnìgo, jau žiema J. Jis karvių nešers: žolės yra – ganys, kol užsnìgs Pc. Ir užsnìgo pirmutinis sniegas, suvarėm gyvulius an kūtę Dj. Užsniñga …
60užvačia — 1 užvačià sf. (3b) Š, NdŽ, ažvačià (r.) (3b) Lz, Grv 1. užpakalinė kūno dalis: Kelkit karvę až ažvačiõs Str. ║ Str tos kūno dalies skerdiena: Teliuko ažvatẽlę an apieros atnešė Ad. 2. Str, Lz sėdynė, pasturgalis …
