égli
61eglišakis — eglìšakis sm. (1) eglės šaka, eglišakė: Atnešk eglìšakį Vl. Kai kas tai eglišakiais vendija Pc. Tratėk kaip eglìšakis degdamas Škn. Saulė eglišakių lipynėmis leidžiasi žemyn Pt …
62ėglinis — ėglìnis, ė adj. (2) K, ė̃glinis (1) Š, ėglinis (1); SD74 1. kuris ėglio: Ėglìnės uogos geros liekarstvom Vlk. Kap užsistojau ant ėglinio šypo, tai labai koją pervėriau Vrn. Ėglìnė malka KI326. 2. padarytas iš ėglio: Ėgliniai botkaičiaĩ… …
63eglinis — egli̇̀nis, egli̇̀nė bdv. Gami̇̀name egliniùs kùbilus …
64eglinė — egli̇̀nis, egli̇̀nė bdv. Gami̇̀name egliniùs kùbilus …
65eglišakė — egli̇̀šakė dkt. Prekiáuti egli̇̀šakėmis …
66eglis — eglìs sub. (4) žr. eglė 1: Eglìs pri kelio Tt …
67eglišakė — eglìšakė sf. (1) Škn eglės šaka, eglėšakė: An kalnelio yr eglìšakių Jnšk. Pagrobusi eglišakę leido į Pranuką Žem. Kareiviai miegojo ant žemės, eglišakių patale rš …
68ėglingas — ėglìngas, a adj. (1) gausus ėglių: Labai sunku art ėglìngi laukai Vrn …
69Эгли Эмиль — (Egli) швейц. богослов и историк (род. в 1848 г.), профессор в Цюрихском унив. Напечатал: Les origines du Nouveau Testament (Женева, 1873); Die Züricher Wiedertäufer zur Reformationszeit (Цюрих, 1878); Actensammlung zur Züricher… …
70eglikė — eglìkė sf. (2); LBŽ bot. dirvinis asiūklis (Equisetum arvense): Kai kurie driežgegužę vadina dirvų eglike rš …
