(kst)
81trakšt — 1 tràkšt interj. DŽ, NdŽ, FrnW, Kv 1. Rs nulaužimui, nulūžimui, nutrūkimui ir pan. nusakyti: Ožka lazdą tràkšt nulenkė Mrj. Lenkiau šakelę – tràkšt ir nulūžo Trgn. Pradedu siūt – tràkšt ir nutrūksta [siūlas] Km. Bernas gi šaukštą tuoj trakšt… …
82šliukšt — šliùkšt interj. NdŽ; Kos122 1. DŽ, Ps išpylimo, išliejimo ar išbėrimo garsui nusakyti: Šliukšt ant ugnies taukus, o ugnis plykt plykterėjo J. Viralas karštas, tai šalto [v]andenio šliùkšt bliūdan, ir valgo Lel. Kojele kepšt, pienas šliùkšt:… …
83šmukšt — šmùkšt interj. KI662, NdŽ, KŽ; MŽ, N, LL246 1. greitam įlindimui, išlindimui, palindimui nusakyti: Šmùkšt ir įlindo pelė į urvą Krk. Pelės į šiaudus tik šmùkšt šmùkšt Rs. Driežliukė šmùkšt terp akmenų i pasikavojo Sml. Margoja (gyvatė) tik… …
84šmakšt — 2 šmakšt interj. 1. NdŽ, Brs staigiam, smarkiam bedimui, dūrimui, smeigimui nusakyti: Ta šmakšt su peiliu anai į tą galvą, teip į smaginis Šts. Aš su tuo iešmu anam šmakšt i šmakšt, šmakšt i šmakšt Všv. Tas savo kirvį šmakšt į vartus įkirto KŽ.… …
85šniukšt — šniùkšt interj. 1. NdŽ, LTR(Ps) kartojant nusakomas uostinėjimas: Šniùkšt, šniùkšt šniukštelėjo kiaulė Vlkv. O šunelis tik šniùkšt šniùkšt ir atrado Sb. Uosto šniùkšt šniùkšt, po tam sako: – Kas čia smirda? Klm. 2. kartojant nusakomas… …
86pakšt — pàkšt interj., pakšt KGr74 1. taukšt, paukšt (sudavimui, sukirtimui nusakyti): Skieda kakton pakšt Slk. Tėvalis su mama liuob išeiti kulti: pakšt, pakšt Šv. Genys teip pàkšt, pàkšt, pàkšt [į medį] i klausos Grg. Pakšt par subinę už neklausymą …
87pukšt — pùkšt interj. 1. trūkimui, plyšimui žymėti: Pantis [supuvęs] pùkšt i nutrūko Rs. Virvės pùkšt, pùkšt sutrūkinėjo Ll. Jau tik koks viedras vandens tam ežere, o ragana paskutinį norėjo išryti, tiktai pukšt ir pertrūko BsPIII20. Tik su vienusyk… …
88šniokšt — interj. 1. NdŽ staigiam pylimui reikšti: Šniokšt – visą kibirą supylė katilan Š. Stovia lovys, jai šniokšt pamazgas, ir ėda kiaulė Slm. 2. kartojant nusakomas pilstymas: Šniokšt šniokšt – supilstė tą pieną ir išnešė Mžš. 3. Mlt, Dsm staigiam… …
89brūkšt — interj., brū̃kšt 1. stipresniam pabraukimui, patraukimui žymėti: Aš jam per veidą tik brūkšt su silkės uodega Rk. Brūkšt ranka per šaltą geležį Dkš. Brūkšt parašė Ds. Brūkšt vaikas ir insipjovė Lp. Brūkšt ir atlapojo duris Grž. Karvė liežuviu tik …
90trakšt — 2 trakšt interj. KŽ 1. smarkiam lūžimui nusakyti: Trakšt – sutratėjo tas [dėžės] šonas DūnŽ. Balkis trakšt užlūžo Vn. Trakšt i nulūžo šakotis Vvr. Tas šitai rėmelis didliai mažas, sau trakšt i parlūžo Brs. Tik kartis trakšt pusiau, kaip spriegs… …
