(iro)
111ironiefrei — iro|nie|frei 〈Adj.〉 frei von Ironie * * * iro|nie|frei <Adj.>: ohne jede Ironie …
112Ironikerin — Iro|ni|ke|rin, die; , nen: w. Form zu ↑ Ironiker. * * * Iro|ni|ke|rin, die; , nen: w. Form zu ↑Ironiker …
113įroglinti — įrõglinti Š 1. refl. K žr. įrioglinti 2 (refl.): Veizėk, koks pašėlęs šunaitis: įsirõglino į lovą i[r] sėda sau Kv. 2. žr. įrioglinti 3: Aš įrõglinau šėpą į saklyčią, ir rogso paroglinta J. roglinti; įroglinti; išroglinti; …
114įronijimas — ×įrõnijimas sm. (1), įronyjimas (1) KII316 → įronyti. ronijimas; įronijimas; suronijimas …
115įronyti — ×įrõnyti tr., įronyti K; R63, MŽ, N sužeisti: Jis šauksmą gird įronytų RD211. Nugara taip buvo įronyta Ns1858,3. Įronytas per aukštąją mūrinę tvorą negalėjo persigauti brš. | prk.: Tu gydai įronytą dūšią prš. | refl. K. ronyti; įronyti;… …
116Irokesin — Iro|ke|sin, die; , nen: w. Form zu ↑ Irokese …
117ironischerweise — iro|ni|scher|wei|se <Adv.>: von Ironie zeugend: sie hatten ihren Zwergpinscher i. »Wotan« getauft …
118Ironikus — ∙Iro|ni|kus, der; , ...izi, auch: se [scherzh. latinis. Bildung]: Ironiker: gleich nach ihr kam der Pastor an die Reihe. Dieser, ein I., hatte ... (Fontane, Effi Briest 77) …
119Ironym — Iro|nym, das; s, e [zusgez. aus ↑Ironie u. griech. ónyma = Name]: ironische Wendung als Deckname (z. B. „Von einem sehr Klugen“) …
120Iroko — Iro|ko das; [s] <aus dem Afrik.> olivbraunes, hartes, mittelschweres, dauerhaftes Holz eines afrik. Maulbeergewächses, das u. a. als Bauholz für Boote u. Säurebottiche verwendet wird …
