(brs)
91būti — būti, yrà (ẽsti, ẽsta, ẽsčia, bū̃va, bū̃na, būsta; sing. 1 prs. esù, ėsù, esiù, esmì, esmù, esmiù, esčiù, būvù, būnù, būstu, yrà; sing. 2 prs. esì, ėsì, esmì, estì, esčì, būvì, būnì, būsti, yrà), bùvo I. intr. 1. egzistuoti …
92kulti — kùlti, ia, kūlė K; SD153, R 1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą …
93marinti — marìnti ( yti), ìna, ìno tr. 1. R, K, Skr, Slč būti, budėti prie mirštančio, teikti jam paskutinius patarnavimus: Girdi, pas Bukantą į lentą muša, lėkiam senosios Bukantienės marìnti: sako, jau vakar dideliai bloga buvusi Vkš. Muno dėdę bobos …
94mesti — mèsti, mẽta, mẽtė 1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Metì (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji ma[n] metė obuolėlį par stiklo langelį… …
95nusukti — nusùkti, nùsuka, o (nùsukė) 1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko… …
96nutraukti — Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser 1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutraukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutrauksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt.… …
97nutrumpinti — nutrum̃pinti ( yti; Q7) tr. K; SD164,167,185, SD339, R, MŽ, Sut, N 1. DP421 pamažinti ilgį, padaryti ne tokį ilgą: Nutrum̃pink kirkotį – ilgas labai J. Arkliui uodegą per daug nutrumpinai NdŽ. Plaukus biškį teip nutrum̃pinau Trk. Aš ėmiau tą… …
98paimti — paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė I. tr., intr. 1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk… …
99perkreipti — tr., perkreĩpti 1. į šalį pasukti, pakreipti: Jis linksmas, kepurę perkreipęs vaikšto Ėr. Eina kap Kepeiša, perkreipęs kepurę KrvP(Lš). Žiūri paukšteliai, galvas perkreipę rš. Eina perkreĩpęs ūsus Kp. Nors vaikščiotų gūžį perkreipusios (labai… …
100prakilnas — prakil̃nas, à adj. (4) NdŽ žr. prakilnus: 1. Prakilnas tarnas ir vyras Ch2Sam (įžanga). Tu ... dvasias prakilnas sutvėrei MKr25. Prakilna šventė Velykų brš. Vertas garbos prakilniausios brš. Nesang jo darbai prakilni brš. prakil̃na n.: Kas jame… …
