( ziur)
1žiur — žiur̃ interj. kartojant: 1. byrėjimo garsui nusakyti: Žiur̃ žiur̃ kad eis grūdai [į girnas] Vn. 2. čežėjimui, brazdėjimui nusakyti: Žagre aria, vagelė siauriausia, žiur̃ žiur̃ per akmenelius Klt. Žiur̃ žiur̃ žiur̃ katė pro langą [įlindo] Ėr. 3.… …
2žiur — 2 žiùr prt. Rtr, NdŽ, KŽ, žiū̃r GrvT15; Š žr. 1 žiu 1: Vienas, žiūr, veržiasi kuo toliau nuo namų, ko nors ieško, o kitas kaip tik plačiausiai išsišakoja savo žemėje rš. Ir, žiūr, kas ypač svarbu Vr. Žiūr! Ar regi čia kas TS1901,4 6 …
3žiurkius — žiur̃kius sm. (2) 1. kas žiurkes gaudo: Rainasis katinas – žiur̃kius Vlkv. 2. prk. neklaužada, vaikėzas: Tie žiur̃kiai manęs neklauso Dkš. Aš tau, žiur̃kiau, parodysiu! Dkš …
4žiurkštai — žiur̃kštai sm. pl. (2) [K], FrnW 1. DŽ, KŽ, KlvrŽ brūzgai, tankūs krūmynai. 2. menki, smulkūs žabai, žabgaliai: Tokie žiur̃kštai liekta, ka virbus kapo[ja] Šts. Smulki virbai y[ra] žiur̃kštai Yl. Jau gandras žiurkštùs velka į lizdą – būs vėjai… …
5ziurbaloti — ziur̃baloti, oja, ojo intr. verkšlenti: Ko tu, vaikelia, tep tankiai ziur̃baloji? Dsm …
6ziurnyti — ziur̃nyti, ija, ijo žr. zurnyti: 1. Jnš, Škn Ko ziur̃niji, a kas kailį ištvitijo? Ll. Cit, sakau, neziurnyk! rš. 2. Neziur̃nyk kaip paršelis! Trg …
7žiurbti — žiur̃bti, sta, o intr., žiùrbti NdŽ būti puikiam (apibūdinant oro grynumą, giedrą): Pagada, net žiur̃bsta Klt …
8žiurpis — žiur̃pis sm. (2) šaltis, šiurpis: Išejau po marškinių į lauką, teip paėmė žiur̃pis Krt …
9žiuržis — žiur̃žis sm. (2) įrankis krosnyje krapštinėti: Pasiėmęs žiur̃žį iškrapštinėk ir sukapok didesniąsias anglis Kl …
10ziurbuliuoti — ziur̃buliuoti, iuoja, iavo intr. drybsoti …
