vaikyti
1vaikyti — vaikýti vksm. Išpùtusią kárvę seniaũ vaikýdavo …
2vaikyti — vaikyti, vaĩko, vaĩkė tr. [K], RŽ, FrnW 1. R, MŽ, N, [K], L, Š, LL209, Rtr, K.Būg, DŽ, KŽ, Šln, Btg versti lakstyti; varinėti, gainioti, vejoti: Vedžiot, vaikyt reikia, jeigu arklys punta Č. Vaikydavom, kai išpūsdavo karvę: reikia neduot karvei …
3vaikymas — vaĩkymas sm. (1) [K], Rtr, DŽ → vaikyti: 1. M, NdŽ, KŽ Sako, kad vaĩkymas nelabai gerai, kad [karvė] išputus Kp. Dėl vieno gyvulių vaĩkymo to piemenio negali laikyt Ėr. | refl. KŽ. ║ (sielių) plukdymas: Medžių vaĩkymas KŽ. 2. NdŽ. 3. SD267,… …
4pavaikyti — tr. 1. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Kp kiek vaikyti, pagainioti: Kai pavaikaĩ, vis tiek bėga tolyn PnmR. Reikia pavaikyt gerai karvė, trint šonai šiaudais [, kai išpunta] Sn. Toj būdelėj seneliukas, trejų metų piemenukas, moka kiaules paganyt ir ožkeles… …
5pravaikyti — tr. 1. Dv, Arm, Upn nuvyti, išvarinėti: Nuog daržo ir vištą reik pačiam pravaikyt Dv. Pravaikyk kates! Ob. Eik pravaĩkai kiaules iš daržo LzŽ. | refl. tr.: Vydavo bitutės nedorėlį [lokį] iš medžio, tas, pasikočiojęs smėlyje, nuo akių kojomis… …
6privaikyti — tr. NdŽ, DŽ1 1. vaikant privarginti: Juos (belaisvius) te privaĩkė Slm. Nu jis (sūnus) palakstė, privaĩkė kiaulę [iššokusią iš gardo], to dūsuoja, nebagė jau jy te gulia po medeliais ir kelias Slm. Privaikyta piemenų kiaulė, prikapota, kana ar… …
7vaikioti — vaikioti, ioja, iojo 1. žr. vaikyti 1: Kur buvai, sūneli, kur buvai, širdele, kur žirgelį vaikiojai (d.) Pns. 2. žr. vaikyti 3: Vilkas aveles vaikioja Pst. vaikioti; išvaikioti …
8apvaikyti — tr. 1. priversti apibėgti, apvyti: Apvaikiaũ aplink Žilionies kluoną Lp. 2. refl. Rtn kiek nusivaikyti, apsibaidyti: Širšių bijodavom, tai apsivaĩkom šakom, lapais Srj. Palauk, dabar nepamelši – tegul karvės apsivaĩko Slm. 3. prk. didumą… …
9atvaikyti — tr. Š, KŽ nuvyti šalin, nubaidyti: Šunį neatvaikysi nuo savęs Dgp. Mėtė akmenim ir atvaĩkė vilką Arm. Aš jau tris kartus atvaikiaũ [kiaules nuo rugių], o tu do nė vieno Sl. vaikyti; apvaikyti; atvaikyti; įvaikyti; išvaikyti; nuvaikyti;… …
10blandyti — blandyti, blañdo, blañdė 1. refl. niauktis: Panašu an lietų – jau blañdos dangus Švnč. Oras pradėjo blandytis Ds. 2. refl. giedrytis: Jau blañdos – galės vėl šieną vežti Lkv. Blañdos dangus, nebūs lytaus Plng. Pradėjo iš pašalių blandytis… …
