užuovėja
1užuovėja — užúovėja dkt. Suvešėję krūmai tei̇̃ks užúovėją …
2užuovėja — sf. (1) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Ukm, Brž; O, Rtr, ažuovėja (r.) (1) KŽ 1. vieta, kur vėjas nepučia: In pačios atagaros gyvena, jokios užuovėjos nėr Jon. Užuovėjon paeikim JnšM. Ogi žiemą pusto, vis tiek eik [velėti], šalta, tai pasdirbam tokias būdas …
3komunisčiukas — komunisčiùkas dkt. Praràs komunisčiùkai sàvo užúovėją …
4kinininkas — kìnininkas, ė smob. (1) kas rodo kiną, kino technikas: Kìnininkai atvažiavo, būs kinas Lkv. Sau gerą pastogę ir užuovėją kinininkai randa miestelyje sp …
5nevėja — nevėjà sf. (3b) BŽ169 užuovėja …
6slapstyti — slapstyti, slãpsto, slãpstė K, Š, Rtr, DŽ 1. iter. slėpti 1: Karo metus praleidau Vilniuje, kartais pats slapstydamasis, kartais kitus slapstydamas K.Bor. Slapstomais takais pabėgau aš iš kariūmenės Trg. Moteriškė slapstė jį (sūnų) namūse savo… …
7spiroti — spiroti, oja, ojo intr. 1. Š, NdŽ, Als tuštintis spiromis, spirenti: Avis, ėrelis spiro[ja], o šis negali praspiroti J. Avis, zuikis spiroja Šv. | refl.: Avis buvo susirgusi, bet pasigavo ir dabar vėl spirojas Prk. Kiškis ilgai tursuoja, kol… …
8užatis — užatìs sf. (3b) NdŽ, žuatìs (3b) žr. 1 užačia 3. ║ užuovėja: Inšildytą arklį statyk žuatiñ, ba blogi vėjai gali župūst Š(Rod) …
9uždurėlis — uždurė̃lis sm. (2) Š, NdŽ, ùždurelis (1) Srv, Pg, Šl, uždùrelis (1); M, aždurė̃lis (r.) (2) 1. NdŽ, Sk, Šl gyvenamųjų namų užpakalinės, prastosios durys, durelės: Ar pro didžiąsias duris įejai, ar pro uždurėlį? Slm. Iš kamaros mažnėdavo tiesiai …
10užgairė — ùžgairė sf. (1) užuovėja: Kai šalta, tai i zuikiai lenda į ùžgaires Vdk …
