tvaikus
1tvaikus — tvaikùs, tvaiki̇̀ bdv. Nuo gai̇̃lių tvaikùs óras …
2tvaikus — tvaikùs, ì adj. (4) Š, RŽ, NdŽ, OGLII59; FrnW 1. kvaitinantis, svaiginantis: Nuo gailių tvaikùs oras DŽ1. Iš vidaus muša tvaiki šiluma rš. tvaĩkiai adv., tvaikiaĩ NdŽ. 2. Gž tvankus, troškus: Tvaiki diena rš. Tai tvaikùs šiandien girioj… …
3tvaiki — tvaikùs, tvaiki̇̀ bdv. Nuo gai̇̃lių tvaikùs óras …
4patvaikti — intr. 1. gendant imti skleisti tvaiką, sudvisti, pašvinkti: Mėsa jau patvaiko, gali šunims išmesti Šauk. 2. imti skleisti tvaikus, smalkes. patvaikusiai adv.: Ugnis dega troškiai, patvaikusiai Nt. 3. NdŽ, A.Sal(Klp) pakvaišti, pamišti. tvaikti; …
5tvaigus — tvaigùs, ì adj. (4) žr. tvaikus: 1. Vasarą būna tvaĩgios naktys Trg. 2. Tvaigì troba Nt …
6tvaikumas — tvaikùmas sm. (2) DŽ, NdŽ → tvaikus …
