truktelėti
1truktelėti — trùktelėti vksm. Žmonà jį̃, jám trùktelėjo už skver̃no …
2truktelėti — 1 trùktelėti, ėja ( ia KŽ, Dkš), ėjo Š 1. tr., intr. OGLII373 timptelėti: Truktelėjo pavadį, vedėsi arklį tvartų pusėn, bet paskui sustojo J.Balt. Tarpais ji truktelėdavo vadžias, kad arkliai greičiau bėgtų A.Vaičiul. Jis truktelėjo meškerę,… …
3trūktelėti — trūktelėti, ėja ( ia NdŽ, KŽ), ėjo 1. tr., intr. DŽ, OGLII373 stipriau timptelėti: Trūktelėk gerai, vyriškai, a be sylos! Krš. [Daktaras] staigiai trūktelėjo už raiščio, ir vaiką išpylė prakaitas J.Ap. Kažkas jį stipriai trūktelėjo už kaklo,… …
4trūktelėti — vksm. Arklỹs trūktelėjo veži̇̀mą …
5truktelėti — 2 trùktelėti, ėja, ėjo intr.; BzF190 truputį užtrukti, sudelsti …
6truktelti — trùktelti, ia ( i, na OG352), ėjo 1. Prn žr. 1 truktelėti 1: Trùktelk mane ką meluojant KŽ. Kap trùktelė[jo] až rankos OG352. Kalvaratas kai trùktels, tai ir padaro persliekę Prng. Vilkas kap trùktels uodegą i attraukė Dsn. Išlekia su… …
7trūktelti — trūktelti, ia ( i, na Prn), ėjo 1. žr. trūktelėti 1: Paskui atsargiai trūkteli vadeles, lūpomis čiulpsėdamas pavaro arklį rš. Antai namai tušti, durys te užkabintos menka spynele, pirštu trūktelsi – nulėks rš. Trūktelia kas – i nebė[ra] lanko KzR …
8trauktelėti — trauktelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo DŽ žr. 1 truktelėti: 1. Vyriškis trauktelėjo armoniką rš. 2. Sargybinis trauktelėjo šautuvą į save rš. 3. tr. kiek pažengti, žengtelti: Trauktelėti žingsnį atgal Db. 4. žr. 1 truktelėti 7: Ji …
9truktelėjimas — trùktelėjimas sm. (1) NdŽ, KŽ 1. → 1 truktelėti 1: O kai Vinculis iškinkė, stojo Rapolas tarp ienų, vienu truktelėjimu apgręžė vežimą J.Balt. Pajutęs staigų truktelėjimą, [šapalas] tuoj išspjauna žiogą rš. 2. → 1 truktelėti 4: Elžbieta atsako… …
10driūktelėti — driūktelėti, ėja, ėjo intr. Š 1. suduoti, trūktelėti: Tėvas driūktelėjo diržu jam per nugarą Pbs. 2. pykštelėti, trinktelėti: Prisidėjęs šautuvą driūktelėjo ir nušovė šunį Rm. 3. loštelėti: Kirto arkliui botagu. Visi driūktelėjo į užpakalį J.Balt …
