trakštelėti
1trakštelėti — tràkštelėti vksm. Tràkštelėjo lūžtantis lẽdas …
2trakštelėti — 1 tràkštelėti, ėja ( ia NdŽ, KŽ), ėjo 1. intr. Ser, DŽ, NdŽ, KŽ kiek sutraškėti, su garsu nulūžti, spragtelėti, barkštelėti: Kiautas riešuto po kojos tràkštelėjo J. Trakštelės šakelė, purptelės paukštelė, nukris nuo medžio sniego gniūžtelė Mš.… …
3trakštelėti — 2 trakštelėti, ėja, ėjo 1. intr. smarkiai sutraškėti, su dideliu garsu nulūžti: Kas ten trakštelėjo, a būs [medis] lūžęs?! Pp. Trakštelėjo kaži kas po kojoms Vkš. 2. tr. nulaužti: Trakštelė[ja] [gėlę], aš nieko nejuntu Grdm …
4trakštelti — tràkštelti, ia ( i, na), ėjo NdŽ 1. žr. 1 trakštelėti 1: Trakšteldavo išdžiūvusi šakelė Db. Trakšteli užminti stagarai V.Bub. Sukioju sprandą, tràkštelna Prn. 2. žr. 1 trakštelėti 3: Agnė trakšteli spaustukais riešutą K.Saj …
5trakšterėti — tràkšterėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo 1. Rtr, BŽ565, KŽ žr. 1 trakštelėti 1: Kišenėj kažkas įtartinai trakšterėjo I.Simon. Viena grindis trakšterėjo, tėvas galvą kilsterėjo LTR(Vkš). 2. žr. 1 trakštelėti 4: Kaip tik sakalas ištarė tą žodį, tuo[j] pelė …
6brekšterėti — brèkšterėti, ėja, ėjo intr. brakštelėti, trakštelėti: Kažkas brekšterėjo, tarytum lūžo sausa kieno priminta šaka rš …
7grukštelėti — grùkštelėti, ėja, ėjo intr. trakštelėti, „grukšt“ garsą išduoti: Ranka per narį grùkštelėjo Als. Grùkštelėjo narys, traukiant pirštus J …
8knakterėti — knàkterėti, ėja, ėjo intr. trakštelėti, brakštelėti: Strielbos gaidukas knakterėjo, bet nesprogo Kl …
9straktelėti — stràktelėti, ėja ( ia NdŽ, i Ser), ėjo intr. 1. LTII69 pašokti, nušokti, šoktelėti: Kiškiukas stràktelėjo NdŽ. Stràktelėjo nuo arklio DŽ1. Jis straktelėjo nuo žemės ir nubėgo pasitikti draugo rš. Straktelėjo ant kojų (atsistojo) V.Kudir.… …
10sutrakštelėti — 1 sutràkštelėti intr. kiek sutraškėti: Daugalienė tarėsi girdėjusi, kaip kažkas sutrakštelėjęs I.Simon. trakštelėti; sutrakštelėti …
- 1
- 2
