svetimvyrė
1svetimvyrė — svetimvỹrė sf. (2) NdŽ; DP505 svetimvyraujanti moteris, svetimautoja: Kas norint apleis moterį savą, o kitą paims, daro ją svetimvỹrę DP69. Tie [žmonės] rašte šventame ne mergomis, bet palaidūnėmis ir svetimvỹrėmis yra vadinami DP568 …
2apžadėjimas — sm. (1) 1. → apžadėti 1: Daro nerimastį gyviesiems savo prašymais ir apžadėjimais jų mirtį atkeršyti LTIII271(Bs). ║ Anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jų… …
3perti — 1 per̃ti, pẽria, pė̃rė, perti, pẽria, pėrė 1. tr., intr. mušti, pliekti: Kame čia vytį pasilaužti – vaiką per̃su Trš. Nèpertas nė vienas vaikas nepauga Slnt. Ka vėlai grįžo, gavo per̃ti Rt. Būsi pẽramas kaip šuo, jei neklausysi Šts. Lazda… …
4svetimpatalis — svetimpatãlis, ė smob. (2); Sut kas svetimpatalauja, svetimautojas: Nei svetimmoteriai (arba svetimpatãliai), nei vagys, nei godai ... negal būt ižganyti DP227. Viena [žmona buvo] svetimpatalė, arba svetimvyrė DP505 …
5svetvyrė — svetvỹrė sf. (2) žr. svetimvyrė: Kuri, turėdama savo vyrą, eina prie svetimo, ta svetvỹrė J …
